Pranešime skelbiama, kad 7 iš 60 šalies savivaldybių skelbia gripo epidemiją. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 32 iš 60 šalies savivaldybių.
NVSC duomenimis, 2019 m. devintąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 66,9 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Kauno apskrityje (79,2 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (46,4 atv. 10 tūkst. gyventojų). 2018 m. devintąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo daugiau – 102,9 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Klaipėdos apskrityje (124,5 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (65,0 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Palyginti su sergamumu aštuntąja savaite (2019 m. vasario 18–24 d.), bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje aštuntąją savaitę buvo 80,6 atv. 10 tūkst. gyventojų, iš to matyti, kad sergamumas sumažėjo.
„Primename, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus“, – rašoma pranešime.
Tyrimų duomenimis nustatyta, kad epideminis laikotarpis vidutiniškai trunka 9,5 savaites. Epidemijos pradžia – 3-a savaitė, pabaiga – 12-a savaitė.
