Anot A.Zuoko, kaip tik ketvirtadienį Seime pradedamas svarstyti kitų metų šalies biudžetas, o kartu ir Vilniaus biudžetas. „Tad norime informuoti, ką galima padaryti dėl Vilniaus jau dabar, o ne kažkada ateityje“, – specialiai surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo meras.
Savivaldybės pateiktais duomenimis, Vilniaus gyventojų sumokamas gyventojų pajamų mokestis kasmet auga. Palyginti, 2010 metais vilniečiai GPM sumokėjo 1,5 mlrd. Lt, o štai pernai jau beveik 2 mlrd. Lt. Bet Vilniaus miestui liekanti GPM dalis ne tik neauga, bet net šiek tiek mažėja: 2010 metais ji buvo 361 mln. Lt, o 2013 metais buvo vos 337,5 mln. Lt. Šiemet Vilniui skiriama GPM dalis siekia 48 proc., bet iš tų pinigų dar turi atiduoti dalį kitiems miestams, kur savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniuje dirbantys asmenys.
2010 metais vilniečiai GPM sumokėjo 1,5 mlrd. Lt, o štai pernai jau beveik 2 mlrd. Lt. Bet Vilniaus miestui liekanti GPM dalis ne tik neauga, bet net šiek tiek mažėja: 2010 metais ji buvo 361 mln. Lt, o 2013 metais buvo vos 337,5 mln. Lt.
Vienam vilniečiui tenka mažiausiai biudžeto lėšų palyginti ne tik su Rygos ir Talino gyventojais, bet ir su Kaunu bei Klaipėda. „Gaudamas mažiausiai lėšų vienam gyventojui Vilniui turi augti, plėtoti ekonomiką ir dar remti kitas savivaldybes“, – teigė A.Zuokas. Vilniečiui tenka 1249 Lt, kauniečiui – 1472,5 Lt, Klaipėdos gyventojui – 1347 Lt.
Situacija kiek pagerėjo tik šiais metais, kai buvo padidinta GPM dalis, skiriama Vilniui, nuo 42 proc. iki 48 proc.
Anot A.Zuoko, mažiausiai Vilnius gauna ir ES lėšų, be to, miestas turėjo itin aktyviai prisidėti prie vykdomų infrastruktūros projektų. Per 2004–2011 metus – 116 mln. eurų miestas turėjo skirti infrastruktūros objektams, kai tam ES paramos gavo 145 mln. eurų. Valstybės dalis – vos 16,9 mln. eurų. Tad, mero teigimu, neturėdama pinigų savivaldybė privalo prisidėti prie tokių projektų, nes kitu atveju nebūtų aplinkkelių, naujų gatvių ir viadukų.
Vilniaus skola augo ne vienerius metus. 860 mln. Lt skolų teigia radęs, kai grįžo į mero postą 2010 metais. Ir greitu laiku teko perpirkti dar 200 mln. Lt skolų.
„Negaliu kaltinti buvusios miesto valdžios, kadangi sprendimus priiminėjo būtent Seimas ir Vyriausybė. Matome skaičius, kiek kainuoja miestą apšviesti, tvarkyti ir t.t., o finansavimas mažėjo, išskyrus šiuos metus“, – teigė A.Zuokas.
Negaliu kaltinti buvusios miesto valdžios, kadangi sprendimus priiminėjo būtent Seimas ir Vyriausybė. Matome skaičius, kiek kainuoja miestą apšviesti, tvarkyti ir t.t., o finansavimas mažėjo, išskyrus šiuos metus, – teigė A.Zuokas.
„Man truputį neatsakingas atrodo anksčiau buvusių valdžioje politikų gelbėtojų šou. Nereikia laukti rinkimų, tapti miesto vadovais, jeigu svarbu Vilnius ir Vilniaus gyventojai, tereikia palaikyti pasiūlytą įstatymo pataisą, pagal kurią Vilniui siūloma skirti 55 proc. sostinėje sumokamo GPM. Ir tai parodys, ar tai tik rinkiminės batalijos, ar vis dėlto rūpinamasi Vilniumi“, – toliau kalbėjo meras.
Tokią įstatymo pataisą siūlo Seimo narys konservatorius Algis Strelčiūnas, ją palaikė 48 Seimo nariai.
Jo teigimu, politikai, dabar garsiausiai kalbantys apie Vilniaus skolas ir ieško kaltininkų, galėjo jau ne vieną kartą prisidėti keičiant padėtį. Bet esą diskusijos lieka tik rinkiminėmis.
Ekonomistų kritiką, kad Vilniaus valdžia net nesistengia mažinti išlaidų, A.Zuokas atmeta. „Rimti ekonomistai turėtų parodyti pirštu, kur galima sutaupyti“, – teigė meras.
