„Jeigu įstatymas tokią galimybę suteiks, aišku mes ja pasinaudosime. Bet pirmiausia po diskusijos su tų įmonių, kurios veikia šiame segmente, patarimais ir pritarimu. Nes turistų mums tikrai tikrai trūksta, mums tikrai reikia jų daugiau“, – penktadienį žurnalistams sakė A.Zuokas.
Jis priminė, kad svarstymų apie pagalvės mokesčio įvedimą būta 2003-2004 metais.
„Mes norėjome susitarti su viešbučiais Vilniaus mieste būtent rinkti tokį mokestį, bet susitarus savanoriškai ir geranoriškai. Susitarimas buvo toks: tiek, kiek surenkama tokio pagalvės mokesčio, atitinkamai tokią pačią sumą Vilniaus miesto savivaldybė pridėtų iš savo biudžeto ir tas lėšas skirstytų bendrai sudaryta taryba, įkurią įeitų viešbučių ir restoranų asociacijos atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės turizmo atstovai ir tokiu būdu mes skirtume lėšas marketingui, reklamai, kad kuo daugiau pritraukti turistų į Vilniaus miestą. Manau, kad toks modelis tikrai galėtų veikti sėkmingai“, – teigė Vilniaus meras.
Pasak jo, investicijos į viešbučių verslą yra „labai didelės“.
„Kartais nors daug kas sprendžia, kad gražus fasadas viešbučio arba gerai sutvarkytas viešbutis, bet jeigu pažiūri į jų balansus ir pelningumo ataskaitas, matai, kad dažnai tas verslas vos suduria galą su galu“, – kalbėjo A.Zuokas.
Lietuvos savivaldybių asociacija neseniai kreipėsi į Seimą siūlydama pakeisti Rinkliavų įstatymą, kad vadinamąjį „pagalvės“ mokestį rinkti galėtų ne tik kurortinės vietovės.
Vadinamasis pagalvės mokestis iš visų nakvojančių poilsiautojų yra renkamas Druskininkuose, Palangoje ir Birštone.
