Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tarpusavyje nesusikalba, kas turėtų daugiau dėmesio skirti senų žmonių priežiūrai, jų teisių gynimui. Vilniaus tarybos narė Rūta Vanagaitė tvirtina per metus įsitikinusi, kad susodinti prie vieno stalo šių ministerijų ir kitų atsakingų tarnybų specialistus ir realiai ieškoti būdų spręsti problemas nelengva. Todėl imtasi Vyresnio amžiaus asmenų priežiūros 2012–2020 metų strategiją kurti Vilniaus savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijoje.
„Prie manęs nors ir tvanas“
Šiandien dauguma valstybės pareigūnų tiesiog nesusikalba, – kalbėjo A.Zuokas.
Anot sostinės mero Artūro Zuoko, šioje situacijoje labai puikiai tinka dar Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV, vadinto Karaliumi Saule, pasakyta frazė „Po manęs nors ir tvanas“. Esą bendraujant su ministerijų, Seimo ir kitų institucijų, kurios turėtų rūpintis pagyvenusių žmonių priežiūra, atstovais susidaro įspūdis, kad tiktų dar bjauresnė šio posakio versija: „Prie manęs nors ir tvanas“.
„Tik taip galima apibūdinti esamą situaciją globos ir slaugos srityse visoje Lietuvoje. Kai Vilniaus savivaldybėje sudaryta komisija, kuriai vadovauja R.Vanagaitė, peržiūrėjo, kaip veikia visa sistema, kito posakio nelabai ir galima rasti. Šiandien dauguma valstybės pareigūnų, kuriems pagal įstatymą priskirta šita atsakomybė, tiesiog nesusikalba“, – apie SAM ir SADM kalbėjo A.Zuokas.
Žmonės gyvena ilgiau
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Rūta Vanagaitė |
Per 50 metų vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse pailgėjo 20 metų. Lietuvoje šis rodiklis kol kas kiek prastesnis, tačiau jau dabar mūsų šalyje vienam vaikui iki 14 metų tenka 1,34 senolio, vyresnio nei 60 metų.
Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų yra 40–49 metų, tad po 15 metų jie bus jau pensininkai. Pernai įmokas į Socialinio draudimo fondą mokėjo apie 1,3 mln. gyventojų, o išmokas gavo – 1,58 mln. gyventojų. Tad jau dabar yra daugiau išmokas gaunančių, negu mokesčius mokančių žmonių.
Vilnius atsiduria tokioje situacijoje, kad vyresnių žmonių čia daugėja gana sparčiai – suskaičiuota, kad per metus aštuoniasdešimtmečių skaičius išaugo dešimtadaliu. „Džiugu, kad Vilnius yra sveikas miestas, turintis geriausią orą, vandenį, todėl vilniečiai gyvena ilgai. Bet matome ir tai, kad vaikai, gyvenantys Vilniuje, savo tėvelius ir senelius iš skirtingų Lietuvos miestų atsiveža į Vilnių, norėdami geriau jais rūpintis, skirti daugiau dėmesio. Jie naudojasi Vilniaus miesto socialinėmis paslaugomis, nors neretai čia net nebūna deklaravę gyvenamosios vietos“, – aiškino A.Zuokas.
Anot A.Zuoko, visi šie skaičiai rodo artėjančią problemą, kuria nei SADM, nei SAM nesirūpina.
Užvers siūlymais
Šiuo metu SADM nežino, kiek Lietuvoje yra globos namų. Jų įsitikinimu, yra apie šimtas, o Valstybės kontrolė patikrinusi rado 222 namus, – piktinosi R.Vanagaitė.
R.Vanagaitė neslėpė – per metus sprendimo būdų rasti nepavyko, skirtingos institucijos bendros kalbos nerado. Tačiau ji tvirtino komisijoje rengsianti įstatymų siūlymus, kuriuos teiks ministerijoms ir Seimui.
„Prie bendro stalo susėdo SAM, SADM ir Seimo komitetų atstovai. Visi labai nustebo, kad nuo 2005 metų niekas nėra padaryta. Abi ministerijos buvo įpareigotos per mėnesį pateikti siūlymus, kuriuos jų atstovai teigė turintys stalčiuose. Tai nebuvo padaryta nei per mėnesį, nei per du ar tris. Todėl galima įsivaizduoti, kad niekas ir neįvyks, bent jau ne prie šios valdžios“, – teigė R.Vanagaitė.
Vilniaus tarybos narės tvirtinimu, tai ir lėmė apsisprendimą, kad strategiją rengs sostinės atstovai, nors ji skirta visos Lietuvos globos namams.
„Kai taryba patvirtins strategiją, seks veiksmų planas su konkrečiais pasiūlymais, įstatymų projektais, kuriuos teiksime Seimui, ministerijoms. Žinoma, nuo jų geros valios priklausys, kaip į tai bus reaguojama, bet mes juos užversime raštais“, – kalbėjo R.Vanagaitė.
Nesusiskaičiuoja, kiek yra globos namų
Anot R.Vanagaitės, reikia plėsti paslaugų kiekį ir prieinamumą, nes žmonės sensta, taip pat reikia stiprinti paslaugų kontrolę, o to negali daryti savivaldybės, to privalėtų imtis SADM. „Šiuo metu SADM nežino, kiek Lietuvoje yra globos namų. Jų įsitikinimu, yra apie šimtas, o Valstybės kontrolė patikrinusi rado 222 namus. Tai jeigu net nežinome, kiek globos namų turime, tai kaip galime garantuoti paslaugų kokybę ir jas plėtoti?“ – piktinosi politikė.
Kitas dalykas, itin nustebinęs R.Vanagaitę, buvo tas, kad SADM įsitikinusi, jog globos namuose neteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kadangi tai yra namai, kur žmonės gyvena, o blogai pasijutę apsilanko poliklinikoje.
„Ten per metus miršta net penktadalis ar ketvirtadalis žmonių. SADM įsitikinusi, kad sveikatos priežiūros paslaugų nereikia, SAM mano, jog tuo rūpinasi SADM. O situacija tokia, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos nelegaliai, dauguma globos namų neturi licencijos sveikatos priežiūrai, nes tuo niekas nesirūpina“, – teigė R.Vanagaitė.
Teiks naujam Seimui
Teks susitaikyti su tuo, kad tėvų butai, sodai, sklypai atitenka ne mums, ne anūkams, o juos pardavę ar padovanoję turėsime mokėti už savo tėvų priežiūrą, – teigė R.Vanagaitė.
R.Vanagaitė neslėpė, kad siūlymai greičiausia jau bus teikiami naujos kadencijos Seimui bei naujiems ministerijų vadovams. „Vienas pagrindinių mūsų tikslų – tie pinigai, kurie yra valstybėje, turėtų būti naudojami racionaliai, nes esu įsitikinusi, kad pinigų iš tikrųjų yra. Kai matai globos namus, kuriuose yra masažo kabinetai, muzikos terapija, sūkurinės vonios ir pan. už tuos pačius 1,5 tūkst. Lt, kuriuos valstybė moka už žmogų, supranti, kad tokios paslaugos gal ir nebūtinos, gal tie globos namai galėtų po darbo valandų įsileisti bendruomenę ir imti mokesčius už paslaugas. Reikia ūkiškai valdyti visą sistemą“, – kalbėjo R.Vanagaitė.
Lietuvoje požiūris jau pasikeitė tiek, kad žmonės sutinka išvežti savo artimuosius į globos namus, tačiau jie nelinkę už tai mokėti. „Valstybė nepakels mokesčių už visus slaugomus žmones. Todėl teks susitaikyti su tuo, kad tėvų butai, sodai, sklypai atitenka ne mums, ne anūkams, o juos pardavę ar padovanoję turėsime mokėti už savo tėvų priežiūrą“, – teigė R.Vanagaitė.
A.Zuokas įsitikinęs, kad vien tai, jog R.Vanagaitės komisija važiavo ir lankė globos ir slaugos namus, turėjo įtakos teigiamiems pokyčiams. Esą darbuotojai tose įstaigose pasitempė, vadovai pradėjo kreipti dėmesį į tai, į ką anksčiau numodavo ranka. Tačiau rasta ir tokių įstaigų, kur nebuvo nei globos, nei slaugos, tik imami valstybės skiriami pinigai. Šioms įstaigoms gresia licencijų atėmimas.
