Seimas paviešino Mindaugo Basčio apkaltos medžiagą, įskaitant žvalgybos dokumentus. Tas pats nutiko su garsiosiomis išvadomis apie verslo įtaką politikams, kai viešinta saugumiečių medžiaga apie „MG Baltic“ ir kitas stambias verslo grupes. Artūro Skardžiaus apkaltos procesui tokie skaidrumo standartai negalioja.
Laikinajai komisijai, sprendusiai, ar A.Skardžiui reikia inicijuoti apkaltą, vadovavusi „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams ne kartą sakė, kad komisijos darbo medžiaga bus paviešinta pabaigus tyrimą.
„Išviešinsim visus protokolus, kai baigsis posėdžiai“, – po vieno iš komisijos posėdžių žurnalistams sakė A.Širinskienė.
Tačiau įvyko priešingai. Seimui spręsti dėl A.Skardžiaus siūloma nuslepiant komisijos posėdžių protokolus bei tyrimui teiktus oficialius institucijų dokumentus. Seimui belieka balsuoti remiantis tik A.Širinskienės komisijos nuomone.
Kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas baigė tyrimą dėl verslo įtakos politikams, buvo paviešinta dešimtys puslapių medžiagos: žvalgybos informacija, užtušuojant tik pareigūnų pasirinktas vietas, posėdžių stenogramos ir t.t.
Analogišką medžiagą pabandėme gauti ir iš A.Širinskienės komisijos, kuri visą laiką posėdžiavo už uždarų durų ir neteikė beveik jokios informacijos apie savo darbo eigą. Penktadienį ryte gavome oficialų atsakymą iš Seimo kanceliarijos: apkaltos komisijos darbas traktuojamas kaip valstybės paslaptis.
„Specialioji tyrimo komisija, vadovaudamasi Seimo statutu yra patvirtinusi Komisijos reglamentą, kurio III skyriaus „Komisijos veiklos forma“ 13 punktas reglamentuoja – Komisijos posėdžiai paprastai yra uždari. Be to, dalis dokumentų yra slapti, o kita dalis – susijusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl Seimo kanceliarija viešinti šios komisijos dokumentų negali“, – teigiama oficialiame Seimo kanceliarijos atsakyme.
Čia kalba eina apie žvalgybos medžiagą bei neseniai nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl A.Skardžiaus veiklos. M.Basčio atveju, kaip ir tiriant politikų ir verslo ryšius, Seimas nematė didelio poreikio slėpti tyrimo dokumentus.
A.Širinskienės 15min klausė, kodėl komisijos posėdžių protokolai nebuvo paviešinti, nors anksčiau pati Seimo narė žurnalistams žadėjo, kad tai bus padaryta. Dabar ji atsakė, kad komisija tiesiog nesprendė dėl tokio klausimo.
„Komisija tiesiog nesvarstė tokio klausimo savo posėdyje“, – sakė A.Širinskienė.
Ji teigė, kad M.Basčio apkaltos atveju visi dokumentai buvo paviešinti, nes tada klausimas buvo apsvarstytas: „Tuomet komisija svarstė tą klausimą ir paviešino.“
A.Skardžiaus apkaltos procesas inicijuotas po 15min žurnalistinių tyrimų bei atskiro parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario veiklos. 15min tyrimai atskleidė A.Skardžiaus ryšius su atsinaujinančios energetikos verslais, pajamas iš žemės nuomos vėjo elektrinėms bei solidžius pinigus A.Skardžiaus šeimai už pagyvenusią poilsiavietę prie Daugų. Parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo dar viena svarbi aplinkybė – A.Skardžiaus sutuoktinės Snieguolės Skardžiuvienės su partneriais valdomą verslą Baltarusijoje finansuoja „Belgazprombank“, Rusijos energetikos koncerno „Gazprom“ kontroliuojamas bankas.
Visoje šioje medžiagoje A.Širinskienės komisija nerado pagrindo apkaltai. Proceso eigoje iš komisijos pašalintas konservatorius Andrius Kubilius, metant kaltinimus, neva jo sūnus suinteresuotas A.Skardžiaus apkalta, nes dirba bendrovės, vystančios energetikos projektus Baltarusijoje, stebėtojų taryboje. A.Kubiliaus sūnus iš kompanijos „Modus Group“ stebėtojų tarybos pasitraukė, bet A.Kubilius iš komisijos buvo vis tiek išmestas. Protestuodami prieš tokį elgesį, konservatoriai atšaukė visus savo atstovus iš šios komisijos.
Ketvirtadienį publikuotas 15min tyrimas apie verslo įtaką politikams rodo, kad apkaltos išvengęs A.Skardžius tapo Seimo „valstiečių“ sąjungininku, kovojant su šimtamilijoninės vertės valstybės investicijomis – Vilniuje ir Kaune statomomis atliekų deginimo jėgainėmis. Jis tapo vienu iš garsiausiai šiuos valstybės projektus kritikuojančių politikų. Kritikuodamas jis kalba ir premjero žodžiais.
Premjeras S.Skvernelis ir kiti LVŽS nariai nuo kadencijos pradžios reiškia abejones dėl šių projektų ir netgi svarsto galimybę juos stabdymą. 15min tyrimas atskleidė, kad politikai remiasi ne institucijų informacija, bet pagrindinių valstybės konkurentų, suinteresuotos verslo grupės „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais ir jų apmokėtais tyrimais.
