Mūsų automobilis riedėjo Daugų miestelio centru. Pravažiavome sutvarkytą parką, klasicizmo epochos Dievo apvaizdos bažnyčią, sodybas, kiemuose buvo matyti valtys. Riedėjome pro saulės jėgaines ir dirbamus laukus.
Suprasti akimirksniu
- 2012 metais A.Skardžiaus šeima valdė įmonę „Kornelita“
- Tada jos turtas siekė 185 tūkst. litų, nuostoliai – 270 tūkst. litų
- Nuostolinga įmonė buvo parduota Maskvos verslininkams
- A.Skardžiaus šeima už ją gavo 900 tūkst. litų
Daugai įsikūrę pusiasalyje, apsuptame Didžiulio ežero.
Už kelių kilometrų nuo miestelio sustojome prie nuleisto šlagbaumo. Kelio ženklas įspėjo, kad toliau važiuoti draudžiama, mat ten privati teritorija.
Tai – Daugų poilsiavietė.
Už šlagbaumo buvo matyti poilsio nameliai, beržai, pavasario saulėje tyvuliavo ežeras. Abipus – tuščia, tylu, tik kažkur tolumoje plerpė traktorius.
2013 metais šią vietą įsigijo Rusijos verslininkų valdoma įmonė. Naujieji šeimininkai viešai skelbė, kad Dauguose ruošiasi rimtai investuoti: statys viešbučius, žolės riedulio ir futbolo bazę, netgi kurs tarptautinę gelbėtojų mokyklą.
Praėjo beveik penkeri metai, bet idėjos neįgyvendintos. Maskvos verslininkų Dauguose nebematyti. Pati poilsiavietė ir toliau veikia, bet per pastaruosius metus ji beveik nepasikeitė.
Liko tik įrašas Seimo nario A.Skardžiaus interesų deklaracijoje: politiko žmona iš tų Rusijos verslininkų gavo šimtus tūkstančių eurų už įmonę, kuri metų metus kaupė nuostolius ir merdi iki šiol.
Verslas kaupė nuostolius
2004 metų gegužę prasidėjo bendrovės „Kornelita“ istorija. Oficialiai šią įmonę įkūrė Seimo nario A.Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė ir jos verslo partneris Jonas Jakučionis. Abu pasidalijo po 50 procentų akcijų.
Skardžiai bei Jakučioniai susiję ir giminystės ryšiais. J.Jakučionio sūnus - už energetiką atsakingas Valstybės saugumo departamento pareigūnas Tomas Jakučionis. 2000 metais jis vedė A.Skardžiaus dukterėčią Audronę, kuri yra Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) teisininkė.
Įmonė „Kornelita“ valdė Dauguose esančią poilsiavietę ant Didžiulio ežero kranto. Akcininkui J.Jakučioniui ir jo žmonai priklausė poilsiavietės teritoriją sudarantys 43 žemės sklypai, o ant tų sklypų stovintys 29 pastatai buvo nupirkti už S.Skardžiuvienės pinigus. Tam reikalui politiko žmona bendrovei paskolino 440 tūkst. litų (apie 128,3 tūkst. eurų).
Galima sakyti, kad tai ir buvo pagrindinis „Kornelitos“ turimas turtas – tie 29 statiniai ant Didžiulio ežero kranto: poilsio nameliai, garažai, sandėliai.
Iš viešos informacijos galima suprasti, kad poilsiavietė veikdavo nuo pavasario iki rudens. Ten lankydavosi turistai, kartais vykdavo renginiai, bet negalima teigti, kad tai buvo itin populiari poilsio vieta.
Bent taip rodo bendrovės finansinės ataskaitos.
„Kornelita“ pelningai dirbo tik 2006 ir 2007 metais. Tada uždirbo atitinkamai apie 19,4 tūkst. litų ir apie 12,9 tūkst. litų grynojo pelno per metus.
Vėliau įmonė kaupė nuostolius: 2008 metais „Kornelita“ patyrė 37,4 tūkst. litų nuostolių, 2009 metais – 96,2 tūkst. litų, 2010 metais – 52,3 tūkst. litų, 2011 metais – 20,5 tūkst. litų, 2012 metais – 100,4 tūkst. litų nuostolių.
Bendrovė nedarė ir juridinių veiksmų. Septynerius metus jos istorija Registrų centro duomenų bazėje buvo nepildoma. Pavyzdžiui, net ir finansinės ataskaitos už 2005–2011 metus buvo pateiktos tik 2012-aisiais.
Bendrovė „Kornelita“ ne tik buvo nuostolinga, bet ir septynerius metus nedarė jokių juridinių veiksmų. Net tos pačios finansinės ataskaitos už 2005–2011 metus Registrų centrui buvo pateiktos tik 2012 metais.
Pats A.Skardžius pasakojo, kad Lietuvoje sudėtinga vystyti tokį verslą, nes sezonas yra labai trumpas, vos keli mėnesiai, o norint sukurti rimtą poilsio bazę reikia pritraukti nemažai investicijų.
„Todėl buvo nutarta parduoti šitą įmonę ir tam jau buvo ieškoma pirkėjų“, – 15min sakė A.Skardžius.
Seimo narys teigė, kad dėl „Kornelitos“ pardavimo su potencialiais pirkėjais buvo deramasi apie metus. Taigi, nuo 2012-ųjų.
Tuo metu Alytuje ir Maskvoje buvo steigiamos naujos įmonės, kurios vėliau susiriš į bendrą istoriją.
Nuo Maskvos iki Daugų – pusmetis
2012 metų rugpjūčio 9 dieną Alytaus rajone buvo įregistruota bendrovė „Daugų sala“. Jos vieninteliu akcininku ir vadovu tapo Virginijus Simanavičius.
Tuo metu jis nebuvo susijęs su S.Skardžiuvienės ir J.Jakučionio verslu. Tačiau susidaro įspūdis, kad naujoji bendrovė buvo sukurta tam, kad vėliau perpirktų Dauguose esančią poilsiavietę.
Praėjus kelioms savaitėms po „Daugų salos“ įkūrimo, 2012 metų rugpjūčio 28 dieną, staiga pasikeitė įmonės „Kornelita“ akcininkai: S.Skardžiuvienė perėmė 50 procentų bendrovės akcijų iš J.Jakučionio.
Neaišku, kokiu būdu politiko žmona tapo vienvalde įmonės savininke, neaišku, kokia buvo sandorio vertė. Seimo narys A.Skardžius nedeklaravo to savo interesų deklaracijoje. „Matomai suma buvo labai maža“, – svarstė A.Skardžius, paklaustas, kodėl nedeklaravo „Kornelitos“ akcijų įsigijimo.
Ir tai ne viskas.
Dar po mėnesio, 2012 metų spalio 22 dieną, Maskvoje buvo įregistruota bendrovė „Tradicija-L“. Ją įkūrė ir iki šiol valdo vienuolika Rusijos piliečių: 33 procentus bendrovės akcijų įgijo Ara Ginosjanas, o kiti akcininkai pasidalijo po 6,7 procento.
Sudėtinga atsakyti, kas yra tie maskviečiai. Rusijos įmonių registre matyti, kad dalis iš jų turi ir kitų bendrovių. Iš viešų duomenų sudėtinga nustatyti, kokie tai verslai. Aišku, kad jie nėra Rusijoje žinomi verslininkai, bet kartu – nėra įrodymų, kad jie būtų statytiniai.
Praėjus dar vienam mėnesiui, 2012 metų lapkričio 27 dieną, buvo sudarytas sandoris, kuris sujungė naująsias Maskvos ir Alytaus įmones. Maskviečių įkurta „Tradicija-L“ nusipirko 90 procentų šviežiai iškeptos bendrovės „Daugų sala“ akcijų.
Galiausiai, 2013 metų sausio 11 dieną, jau Rusijos piliečių valdoma „Daugų sala“ iš S.Skardžiuvienės nupirko jos įmonę „Kornelita“.
Visi šie veiksmai – įmonių steigimai ir akcijų pirkimai – įvyko per pusmetį. Todėl susidaro įspūdis, kad naujos bendrovės Maskvoje ir Alytuje buvo steigiamos tik tam, kad nupirktų Seimo nario A.Skardžiaus šeimai priklausančią poilsiavietę.
Šimtai tūkstančių už nuostolingą įmonę
2013 metų sausio 11 dieną maskviečių valdoma įmonė „Daugų sala“ už bendrovės „Kornelita“ akcijas S.Skardžiuvienei sumokėjo 460 tūkst. litų (apie 134,1 tūkst. eurų). Tą pačią dieną naujieji šeimininkai jai sugrąžino ir 440 tūkst. litų, kuriuos ji paskolino įmonei pastatams pirkti.
Iš viso maskviečiai S.Skardžiuvienei sumokėjo 900 tūkst. litų, tai yra – apie 262,5 tūkst. eurų. Ką jie gavo už tuos pinigus?
Bendrovės „Kornelita“ finansinėje ataskaitoje pažymėta, kad prieš pat pardavimą įmonė turėjo ilgalaikio materialaus turto už 185,6 tūkst. litų (apie 54,1 tūkst. eurų). Tai buvo tie patys 29 pastatai ant Didžiulio ežero kranto, tik jau perpus nuvertėję.
Tačiau bendrovės nuostoliai viršijo turimo turto vertę. Prieš pat pardavimą „Kornelita“ turėjo 279,3 tūkst. litų (apie 81,5 tūkst. eurų) sukauptų nuostolių.
Be to, įmonės valdomi pastatai stovėjo ant svetimos žemės – juk poilsiavietės teritoriją sudarantys 43 sklypai priklausė J.Jakučioniui ir jo mamai Bronislavai Jakučionienei. Maskvos verslininkai žemę prie Didžiulio ežero pirko atskirai. Kaip rodo turtą supirkusios įmonės „Daugų sala“ finansiniai dokumentai, Jakučioniai už žemę gavo 1,29 mln. litų, tai yra apie 373 tūkst. eurų.
Rusijos verslininkų valdoma bendrovė „Daugų sala“ sumokėjo apie 262,5 tūkst. eurų S.Skardžiuvienei ir dar kažkiek J.Jakučionio šeimai už sklypus. Tai atrodo didelė suma, todėl galima iškelti klausimą: ar šis sandoris turėjo ekonominės logikos?
Taigi, Rusijos verslininkų valdoma bendrovė „Daugų sala“ sumokėjo apie 262,5 tūkst. eurų S.Skardžiuvienei ir dar kažkiek pinigų J.Jakučionio šeimai už sklypus, o kartu prisiėmė beveik 81 tūkst. eurų nuostolių, sukauptų „Kornelitoje“.
Tai atrodo didelė suma už turtą Dauguose, todėl galima iškelti klausimą: ar šis sandoris turėjo ekonominės logikos?
Pats A.Skardžius teigė, kad jo šeimai sumokėta suma buvo menka: „Už tiek objektų ir už detalųjį planą suma, kuri ten sumokėta, net ir tuo laikotarpiu, sakykim, kriziniu, tikrai yra menka. Tai jūs padalykite vienam statiniui! Trisdešimt statinių, kurie yra itin gražioje vietoje, saugomoje vietoje, kai iš pirties gali iššokti į vandenį, elingai, kurie stovi ten vandenyje.“
15min redakciją konsultavusi mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė sakė, kad toks vertinimas priklauso nuo Maskvos verslininkų planų. Pavyzdžiui, jiems apsimokėtų brangiai pirkti seną poilsiavietę Dauguose, jeigu ruoštųsi ten investuoti.
Todėl šioje istorijoje svarbus ir kitas klausimas: kas vyko po to, kai maskviečiai įsigijo Daugų poilsiavietę?
Sukūrė žolės riedulio komandą
2013 metų vasarą, praėjus keliems mėnesiams po sandorio, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie maskviečių planus Dauguose. Pavyzdžiui, apie tai rašė dienraštis „Verslo žinios“, naujienų portalas delfi.lt, Alytaus rajono spauda.
Maskvos bendrovės „Tradicija-L“ akcininkas Hrač Petrosianas pasakojo, kad įmonė svarsto Dauguose statyti viešbučius, žolės riedulio ir futbolo bazę, netgi buvo planuojama įkurti tarptautinę gelbėtojų mokyklą.
Iš viešos informacijos matyti, kad tuo metu H.Petrosianas tikrai lankydavosi Dauguose, buvo susitikęs su Alytaus rajono valdžios atstovais. Tai 15min patvirtino ir Daugų seniūnas Vydas Raudonis.
Maskvietis netgi įkūrė žolės riedulio komandą „Nansen club“, kuri dalyvavo Lietuvos žolės riedulio B diviziono čempionate. Dauguose buvo rengiamos sporto stovyklos vaikams ir jaunimui. Apie tai 15min pasakojo Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas.
Atrodo, kad bent jau dalis planų, apie kuriuos 2013 metais kalbėjo H.Petrosianas, tikrai buvo įgyvendinti. Tačiau. Tai nėra susiję su verslu, kurį Rusijos verslininkai įsigijo iš A.Skardžiaus šeimos.
2013 metų birželį H.Petrosianas įkūrė savo lietuvišką bendrovę „Nanseno klubas“ ir būtent per šią įmonę vykdė sportinę veiklą. Žolės riedulio varžybos ir renginiai vykdavo ne Daugų poilsiavietėje, o miestelio stadione ir uždarose salėse.
O štai iš A.Skardžiaus šeimos nupirkta „Kornelita“ ir toliau merdėjo.
Praėjus keliems mėnesiams po lietuviškų bendrovių įsigijimo, 2013 metų spalį, Rusijos verslininkai pradėjo įmonių „Daugų sala“ ir „Kornelita“ reorganizaciją. Buvo planuojama sujungti šiuos verslus. „Kornelita“ turėjo išnykti, o jos valdomi pastatai – atitekti „Daugų salai“. Kitaip tariant, tarsi norėta, kad Daugų poilsiavietės sklypus ir pastatus valdytų viena įmonė.
Galbūt šis faktas rodo, kad maskviečiai tikrai turėjo rimtų planų Dauguose? Vargu.
Registrų centrui taip ir nebuvo pateikti reorganizacijai reikalingi dokumentai, todėl po dvejų metų įmonių jungimas buvo nutrauktas. Tai neįvyko.
Bendrovė „Kornelita“ ir toliau valdo tuos 29 pastatus prie Didžiulio ežero. Įmonė jau ketverius metus neteikia finansinių ataskaitų. Jos kreditingumo reitingas vertinamas kaip „žemas“.
Pasakojo apie „lietuvį šeimininką“
Mūsų automobilis stovėjo prie įvažiavimo į Daugų poilsiavietę. Kelias užtvertas šlagbaumu. Ant įspėjančio ženklo nurodytas įmonės „Kornelita“ telefono numeris, kuriuo galima pasiteirauti dėl poilsio.
Moteris sakė, esą tos kalbos apie viešbučių statybą ir žolės riedulį buvo tik žurnalistų išsigalvojimai. Esą Daugų poilsiavietė jau senokai priklauso kažkokiam lietuviui, o ne Rusijos verslininkams.
Paskambinau. Atsiliepė moteris. Sužinojusi, kad kalba su 15min žurnalistu, atsisakė prisistatyti.
Ji teigė, kad poilsiavietė veikia, sezonas prasideda gegužę. Esą tos kalbos apie viešbučių statybą ir žolės riedulį buvo tik žurnalistų išsigalvojimai. Esą Daugų poilsiavietė jau senokai priklauso kažkokiam lietuviui, o ne Rusijos verslininkams. Esą jis niekada nesiruošė statyti žolės riedulio bazės.
Moteris taip ir nepasakė, kas tas tikrasis poilsiavietės šeimininkas lietuvis. Galima spėti, kad tai – V.Simanavičius. Jis įkūrė bendrovę „Daugų sala“ ir iškart pardavė 90 procentų jos akcijų rusams. Šis vyras iki šiol turi 10 procentų įmonės akcijų, be to, oficialiai jis yra ir merdinčios „Kornelitos“ direktorius.
Tačiau nepažįstamoji atsisakė duoti šeimininko kontaktus arba pasakyti jo pavardę.
Baigęs pokalbį apsidairiau Daugų poilsiavietėje. Viskas atrodė panašiai, kaip ir 2012 metais „Google Street View“ kamera užfiksuotuose vaizduose. Susidarė įspūdis, kad per penkerius metus čia niekas nepasikeitė.
Tai ir kelia didžiausias abejones. Grupė maskviečių įsteigė įmonę, po mėnesio nusipirko naują lietuvišką įmonę, o tada – Seimo nario A.Skardžiaus šeimai sumokėjo apie 262,5 tūkst. eurų už nuostolingą įmonę, VSD pareigūno T.Jakučionio tėvui J.Jakučioniui dar sumokėjo apie 373 tūkst. eurų už žemę. Viską nusipirko ir nevystė.
Į projektą Armėnijoje investavo Rusijos politikas
Praėjusiais metais apie šią istoriją prabilo Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas. Savo tinklaraštyje jis rašė, kad vienas iš minėtų Maskvos verslininkų – H.Petrosianas – turi brolį dvynį Grantą Petrosianą. Jis praeityje buvo garsus Sovietų Sąjungos žolės riedulio žaidėjas.
Broliai Petrosianai gimė ir užaugo Armėnijos mieste Giumri. Ši vieta išsiskiria tuo, kad dešimtadalį gyventojų sudaro rusai, nes ten veikia Rusijos armijos 102-oji karinė bazė.
A.Anušauskas rašė, kad kelerius metus brolis dvynys G.Petrosianas siekė pritraukti investicijų į gimtąjį miestą Giumri ir ten įkurti žolės riedulio bazę. Tačiau tai nepavyko. Iki 2013 metų pradžios.
Tuo metu, kai H.Petrosianas su grupe Maskvos verslininkų nusipirko įmonę iš A.Skardžiaus šeimos ir Dauguose ruošėsi statyti žolės riedulio bazę, jo brolis dvynys G.Petrosianas panašius dalykus darė Armėnijoje. Kaip jam galiausiai pavyko pritraukti investicijų?
Rusijos žiniasklaida skelbė, kad į Giumri sporto centrą panoro investuoti Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto nario Aleksandro Karelino valdomas fondas „Karelin-Fond“.
2012 metų rugpjūtį Rusijos mokesčių inspekcija gavo informacijos, kad „Karelin-Fond“ steigėjai ir atstovai galimai vykdė logistikos komplekso „Maškomplekt“ reiderinį užgrobimą.
2013 metų pradžioje Rusijos mokesčių inspekcija atsisakė pradėti tyrimą ir byla buvo nutraukta. Beveik tuo metu „Karelin-Fond“ nusprendė investuoti į G.Petrosiano žolės riedulio bazę Giumri mieste, o H.Petrosianas su grupe Maskvos verslininkų nusipirko poilsiavietę Dauguose.
Ar įvykiai Rusijoje ir Armėnijoje susiję su sandoriu Lietuvoje? Ar gali būti, kad neatsitiktinai broliai dvyniai vienu metu skirtingose valstybėse pradėjo įgyvendinti panašius projektus? Ar Daugų poilsiavietę įsigijusi Maskvos įmonė „Tradicija-L“ buvo susijusi su „Karelin-Fond“?
Reikia pripažinti: neginčijamų atsakymų į šiuos svarbius klausimus rasti nepavyko. Bandymas atsakyti būtų tik prielaidų kūrimas ir interpretacijos.
Ruošiant šį tyrimą 15min bandė susisiekti su H.Petrosianu. Jo viešai skelbiamu rusišku mobiliojo telefono numeriu atsiliepė vyras, prisistatęs sūnumi. Jis sutiko duoti kitą H.Petrosiano numerį, bet telefonas kelias dienas buvo išjungtas.
Taip pat nepavyko susisiekti su S.Skardžiuvienės verslo partneriu J.Jakučioniu. Paskambinus jo valdomos įmonės mobiliojo telefono numeriu atsiliepė vyras, kuris sakėsi esąs nesusijęs su J.Jakučioniu.
Pokalbio pabaigoje Seimo narys A.Skardžius teigė, kad surinko medžiagą apie savo politinio oponento A.Anušausko viešus pasisakymus ir ruošiasi perduoti prokurorams.
„Tai jeigu jūs kažką, na, norite mane šmeižti, tai aš tą medžiagą taip pat ten galiu pridėti prie šitos, – pareiškė A.Skardžius. Paklaustas, ar tai grasinimas, politikas tęsė: – Tiesiog informuoju, nepykit, tikrai čia nėra kažkoks gąsdinimas, tiesiog atsibodo tas šmeižtas.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Kovotojo prieš SGD terminalą šeima investuoja Baltarusijoje
PATIKSLINIMAS (2017-07-14): Tekstas buvo papildytas naujomis detalėmis, kurias sužinojome jau po šio straipsnio publikavimo. Visų pirma, kad Jono Jakučionio sūnus yra VSD pareigūnas Tomas Jakučionis, vedęs Artūro Skardžiaus dukterėčią Audronę. Antra, tik vėliau radome informaciją, kad už žemės sklypus Jakučioniai gavo apie 373 tūkst. eurų.
