Parašų rinkimą pradėjo liberalas Vitalijus Gailius, vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijai, kuri atliko parlamentinį tyrimą dėl abejonių keliančios Artūro Skardžiaus veiklos ir finansinių ryšių su energetikos įmonėmis.
2017 metų gruodžio 5 dieną Seimas patvirtino šio tyrimo išvadas. Tada V.Gailius viešai sakė, kad imsis pradėti apkaltos procesą.
„Aš laikausi savo žodžio, – 15min teigė V.Gailius. – Tokį dokumentą parengiau, pateikiau savo frakcijai, kitiems opozicijos kolegoms susipažinti. Ir jau yra pradėtas parašų rinkimo procesas.“
Užtenka ketvirtadalio visų Seimo narių parašų, siekiant pradėti apkaltos procesą. Taigi opozicinėse liberalų ir konservatorių frakcijose yra daugiau nei pakankamai politikų apkaltos inicijavimui.
Kiek parašų jau surinkta, pašnekovas nedetalizavo – esą šiuo metu dokumentas yra perduotas konservatorių frakcijai, o parlamentarų parašų skaičius dėl A.Skardžiaus apkaltos proceso jau yra „netoli reikiamo“.
„Mes tik šįryt gavome dokumentą, tai parašų rinkimas tik pradedamas, – kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. – Bendra frakcijos pozicija yra palaikyti apkaltą.“
Jis teigė, kad „pats apkaltos tekstas atrodo stiprus“.
Pats A.Skardžius naujienų agentūrai BNS sakė apie apkaltą dar negirdėjęs.
„Pirmiausia noriu pasakyti, kad net etikos pažeidimo nerado Seimo komisijos, tai čia iš oro laužta“, – sakė Seimo narys A.Skardžius.
Premjeras dar svarsto
Pasirašyti siūloma ne tik opozicijoje dirbantiems politikams, bet ir visų frakcijų nariams. Tačiau valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai kol kas nepasirašė po apkaltos dokumentu.
„Tai turėtų komentuoti Vitalijus Gailius, bet aš dabar matau, kad kol kas nėra nė vieno „valstiečio“ parašo“, – trečiadienio rytą sakė G.Landsbergis.
15min žiniomis, vienas pirmųjų politikų, gavusių siūlymą pasirašyti po A.Skardžiaus apkaltos dokumentu, – premjeras Saulius Skvernelis.
Dar prieš kelis mėnesius jis viešai žadėjo palaikyti tokį procesą, jeigu opozicija inicijuos. Politikos užkulisiuose buvo kalbama, esą premjeras pasirašytų po apkaltos tekstu tik tokiu atveju, jeigu parašus rinktų būtent liberalų frakcija, ne konservatorių.
15min žiniomis, apie A.Skardžiaus apkaltos reikalus S.Skvernelis dar sausio pabaigoje telefonu kalbėjo su liberalu V.Gailiumi, bet kol kas premjero parašo nėra.
„Jis yra laisvas pasirinkti ir pasirašyti. Yra paskelbta apie parašų rinkimą. (...) Fiziškai nesiūliau, bet buvau kalbėjęs apie tai“, – apie situaciją sakė V.Gailius.
Su premjeru 15min susisiekti nepavyko, tačiau trečiadienį popiet jo poziciją Tyrimų skyriui perdavė S.Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas.
„Jeigu matysiu, kad yra pagrindas apkaltai, tai tikrai pasirašysiu", - teigia S.Skvernelis.
Įtaria sulaužius priesaiką
2017 metų pabaigoje vykęs Seimo Antikorupcijos komisijos parlamentinis tyrimas patvirtino visą 15min tyrimuose surinktą informaciją apie A.Skardžiaus finansinius ryšius su vėjo energetikos verslu ir abejonių keliančią veiklą.
Dar kartą buvo įrodyta, kad A.Skardžius su žmona brangiai nuomoja Šilutės rajono Čiūtelių kaime esančius savo žemės sklypus, kuriuose dabar stovi Norvegijos fondo „Vardar Eurus“ vėjo jėgainės. Už žemės nuomą Skardžiai gauna 12–28 kartus didesnes sumas nei šalia esančių sklypų savininkai. Tas pats norvegų fondas siekia Lietuvoje statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje, o A.Skardžius Seime gynė poziciją, naudingą būtent jo žemės nuomininkams.
Per parlamentinį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai konstatavo, kad A.Skardžiaus teikti pasiūlymai dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo sudarė prielaidas pasipelnyti iš valstybės – siūlomos pataisos buvo naudingos 30 kW saulės elektrinių vystytojams, o tarp jų buvo ir paties A.Skardžiaus šeimos nariai bei giminės.
Taip pat paaiškėjo, kad Skardžių šeimai priklausančią saulės energetikos įmonę Baltarusijoje „Investenergostroi“ kredituoja Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ kontroliuojamas bankas „Belgazprombank“.
Nepaisant surinktų duomenų ir kylančių rimtų abejonių dėl skaidrumo, Seimo Antikorupcijos komisija A.Skardžiaus veikla apibūdino tik kaip „galimą interesų konfliktą“.
Vėliau pats V.Gailius pripažino, kad komisiją spaudė Seimą valdantys „valstiečiai“ ir A.Skardžių palaikantys socialdemokratai – esą būtent todėl buvo priimtos „kompromisinės išvados“.
Po to sekė dar vienas abejonių dėl skaidrumo sukėlęs Seimo valdančiųjų žingsnis.
A.Skardžius pasitraukė iš Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos, bet jis buvo perkeltas į Aplinkos apsaugos komitetą, kuris tiesiogiai reguliuoja atsinaujinančių išteklių energetikos politiką Lietuvoje.
Toks sprendimas patvirtintas Seimo valdančiųjų balsais, nepaisant to, jog A.Skardžiaus perkėlimui atvirai pasipriešino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.
Šiuo metu STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl A.Skardžiaus veiklos. Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka mokestinės kontrolės veiksmus.
A.Skardžius yra Seimą valdančios koalicijos narys ir turi leidimą dirbti su Lietuvos valstybės paslaptimis.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min tyrimas apie Artūrą Skardžių įvertintas tarptautiniu Peterio Greste vardo apdovanojimu
