Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalija Harvarde leidžiamas humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“; jas remia Harvardo ir Radcliffe (Redklif) mokslinės fantastikos asociacija (Harvard- Radcliffe Science Fiction Association), Harvardo ir Radcliffe fizikos studentų draugija (Harvard-Radcliffe Society of Physics Students) ir Harvardo kompiuterijos draugija (Harvard Computer Society).
Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „IgNobels“ – pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.
Per jau 21-ąją šių premijų teikimo ceremoniją laureatai buvo paskelbti Harvardo universitete, stebint 1 200 žiūrovų.
Alternatyviąja Nobelio premiją gali tikėtis pelnyti mokslininkai, kurie „pirmiausiai priverčia žmones juoktis, o vėliau – susimąstyti“, skelbia organizatorių šūkis.
A.Zuokui šis apdovanojimas skirtas už sumanymą tvirta ranka tramdyti automobilių statymo taisyklių pažeidėjus. Meras pademonstravo, kad jų automobiliai bus traiškomi kariniu šarvuočiu.
„Tiesiog nusprendžiau, kad chuliganams, kurie negerbia kitų žmonių teisių, duoti įsimintiną pamoką“, – rašoma jo elektroniniame laiške.
Vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas portale „YouTube“, matoma, kaip A.Zuokas sutraiško automobilį „Mercedes-Benz“, pastatytą ne vien ant dviračių takelio, bet ir pėsčiųjų perėjos vaizdingame Vilniaus senamiestyje.
A.Zuokas apsimestinai kuklinosi atsakyti, ar automobilio traiškymas tebuvo triukas, mat prabangiai apsirengęs mersedeso savininkas neatrodė pernelyg supykęs, tačiau meras pabrėžė, jog jo planas, regis, suveikė. Vis dėlto Vilnius grįžo, pasak A.Zuoko, prie „labiau įprastų ir nuobodžių“ automobilių statymo taisyklių pažeidėjų drausminimo priemonių: baudos kvitų ir ne vietoje paliktų automobilių išvežimo.
Tačiau politikas perspėja turintis po ranka tanką.
Alternatyvioji Nobelio premija chemijos srityje atiteko Japonijos mokslininkams, kurie išrado prietaisą, kuris kilus gaisrui paskleidžiantį aitrų vasabio – aštraus skonio žalios japoniškų krienų pastos, paprastai patiekiamos su sušiais – kvapą.
„Vasabio kvapas naudingas kaip priešgaisrinis aliarmas kurtiesiems, kurie nepabunda nuo įprastų priemonių – garso, vibracijos arba žybsinčių šviesų“, – sakė Šigos medicinos universiteto psichiatrijos profesorius Makoto Imai (Makotas Imajus).
Aštrų kvapą, į kurį reaguoja netgi miegantis žmogus, vasabiui suteikia alilo isotiocianatas (AITC). Japonų mokslininkai pasirinko šią medžiagą, išbandę maždaug 100 kitų kvapų, įskaitant sugedusių kiaušinių kvapą.
Alternatyvioji Nobelio medicinos premija atiteko Olandijos, Belgijos ir Australijos mokslininkų grupei, tyrinėjusiai šimtmečių senumo problemą – kas nutinka, kai smarkus noras šlapintis apima netinkamu momentu.
Peteris Snyderis (Piteris Snaideris) ir jo bendradarbiai nustatė, kad žmonių, kurių šlapimo pūslė persipildžiusi, dėmesys ir gebėjimas susilpnėja panašiai kaip lengvai nuo alkoholio apgirtusiems arba ištisą parą nemiegojusiems asmenims.
„Kai žmonės pasiekia momentą, jog apima toks skausmas, kurio negalima iškęsti, jie jaučiasi kaip girti“, – aiškino P.Snyderis, kuris yra Rod Ailendo mieste Provindense įsikūrusio Browno (Brauno) universiteto neurologijos profesorius.
Tuo metu „gebėjimas išlaikyti informaciją būna išties pablogėjęs“, pridūrė mokslininkas.
Apdovanojimas biologijos srityje atiteko Kanadoje, Australijoje ir JAV dirbančiam mokslininkui Darrylui Gwynne'ui ir australu Davidui Rentzui už neįprastą studiją: „Vabalai ant butelio: blizgiavabalių patinai butelių kaklelius painioja su patelėmis“ (Beetles on the Bottle: Male Buprestids Mistake Stubbis For Females).
Paprasčiau tariant, mokslininkus sudomino faktas, kad vabalai beviltiškai mėgindavo susiporuoti su australietiško alaus buteliais.
Tuo tarpu fiziologijos ir psichologijos srityje apdovanojimą pasidalijusių mokslininkų tyrimo objektai buvo labiau žemiški.
Ši alternatyvioji Nobelio premija atiteko vienam Oslo universiteto profesoriui, kuriam kilo klausimas, „kodėl žmonės atsidūsta kasdieniame gyvenime?“, taip pat tyrėjų grupei, susidomėjusiai žiovaujančiais raudonkojus vėžlius. Pastarąją studiją paskelbę mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Vengrijos ir Austrijos nustatė, jog šiems gyvūnams užkrečiamas žiovulys nebūdingas.
Karlo Teigeno tyrimai psichologijos srityje, ko gera, geriausiai įkūnija šių satyrinių premijų dvasią. Šis Oslo universiteto mokslininkas padarė išvadą, jog jo pastangos išsiaiškinti, kodėl žmonės atsidūsta, neturi jokio praktinio pritaikymo – tiesiog jis su savo studentais nusprendė pasidomėti tema, kurios niekas iki šiol nebuvo tyręs.
„Žmonės galvoja, kad kitų atodūsiai labiausiai išreiškia liūdesį ir sielvartą, tačiau jų pačių atodūsiai dažniausiai susiję su nusivylimu ir pralaimėjimo pripažinimu, – aiškino K.Teigenas. – Pralaimėjimo aspektą mes ištyrėme eksperimentiškai, duodami žmonėms galvosūkius, kurie atrodo paprasti, tačiau kurių jie negalėtų išspręsti. Ir jie atsidusdavo. Manau, jie dūsaudavo, kai atsisakydavo kokios nors hipotezės, idėjos, vilties arba mėginimo – ir galbūt būdavo pasiruošę mėginti iš naujo.“
Alternatyvi fizikos premija skirta Prancūzijos ir Olandijos mokslininkų kolektyvui, „nustačiusiam, kodėl disko metikams apsvaigsta galva, o kūjo metikams – ne“.
Toronto universiteto mokslininkui Johnui Sendersui, regis, labai pasisekė, kad jis liko gyvas ir galėjo atsiimti apdovanojimą už tyrimus eismo saugumo srityje. Jis atliko bandymą, kaip vairuotojui sekasi valdyti automobilį „dideliame greitkelyje, kai prieš jo veidą nuolat nusileidžia skydelis, užstojantis jam vaizdą.“
Aišku, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis: vienas iš šių matematikų tebėra įsitikinęs, jog pasaulio pabaiga ateis šių metų spalio 21 dieną.
Matematikos premija buvo skirta šešiems mokslininkams, kurie daugelį metų atkakliai pranašavo pasaulio pabaigą, tačiau vis dėlto galėjo atvykti atsiimti savo apdovanojimo. Organizatoriai padėkojo tyrėjams, kad jie „pamokė pasaulį atsargiai daryti matematines prielaidas“.
Aišku, juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis: vienas iš šių matematikų tebėra įsitikinęs, jog pasaulio pabaiga ateis šių metų spalio 21 dieną.
Mėginantiems atspėti, kaip mokslininkams pavyksta tiek daug pasiekti, užuominą gali pateikti darbas, už kurį per ceremoniją Harvardo universitete buvo įteikta literatūros premija.
Stanfordo universitete dirbantis Johnas Perry buvo pagerbtas už „Struktūrinio atidėliojimo teoriją“ (Theory of Structured Procrastination), kurioje siūloma visada imtis spręsti kokią nors svarbią problemą, „siekiant išvengti kokio nors dar svarbesnio darbo“.
Pats „IgNobel“ prizas yra mažyčio stalelio su ant jo pavaizduota cheminių elementų periodine lentele pavidalo. „Lentelė su periodine lentele“, – reziumavo ceremonijos vedėjas.
Dauguma laureatų džiaugėsi jiems skirtais apdovanojimais.
„Aišku, man tai buvo netikėta, – sakė P.Snyderis. – Tačiau širdyje esu mokytojas ir nerimauju, kad šioje šalyje (JAV) mažėja mokslinis išprusimas. “Ig Nobel„ apdovanojimai rodo, kad mokslas ne visuomet būna sausas ir techninis – ir kad jis gali būti smagus.“
