Arūnas Dulkys: ministerijoje neradome jokių dokumentų, kaip kovoti su koronaviruso pandemija

– Ministre, kurios organizacijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar Statistikos departamento, pateikiama informacija turėtų pasitikėti Lietuvos visuomenė ir kokia informacija vadovaujasi jūsų vadovaujama ministerija?

– Pagal idėją, visų institucijų duomenimis mes turėtume pasitikėti. Deja, šiandien turime situaciją, kai to nėra, ir kiekvieną dieną mes pradedame su dviprasmiška informacija, dviprasmiškais duomenimis. Per dieną tenka juos analizuoti, bandyti susivokti kartu su duomenų analitikais, kitais specialistais, kur kokios klaidos, ar galime pasitikėti, ar ne. Tai atima nemažą laiko dalį ir neabejotinai neleidžia priimti kasdieninių sprendimų. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) teigia, kad su bet kokia krize kovojant visų pirma yra svarbūs kokybiški duomenys. Ir būtent tai yra sėkmės raktas. Deja, šiandien mes to neturime.

– Išsisukote nuo konkretaus atsakymo, tai kurie duomenys yra konkretesni ir labiau tikresni, Statistikos departamento ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro?

– Šiandieną turime tikslesnius Statistikos departamento duomenis. Jie keliauja tiesiai iš sistemų. Beje, šiomis dienomis mažinome dalį darbo krūvio gydymo įstaigų darbuotojams. Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre vis dar niekaip nėra skaitmeninti procesai. Daug kas nustemba išgirdęs, kad jame dirba apie 700 darbuotojų, tačiau daugybė veiksmų neautomatizuoti, nepagrįsti IT sprendimais. Gydymo įstaigas „atpalaidavome“ nuo įvairių įsipareigojimų, tokių kaip skambinti telefonu, po to viską pildyti raštu ir po to dar viską įvesti į e. sveikatą. Deja, kai kuriuose etapuose vis dar tenka siųsti ekselio ar kitokias lenteles. Bėdos su e. sveikata ir su kitų sistemų integralumu yra žinomos, jos yra įsisenėjusios, o kai ištinka krizė, tada viskas ir pasimato. Kol nėra reikalo operatyviai turėti informaciją, tokie faktai užsiglaisto laike ir kažkur lieka.

Jeigu ministras paklausė, tai vietoj to, kad gautų atsakymus, kažkas organizuoja spaudos konferencijas, rašo laiškus. Taip valstybės tarnyba neturėtų veikti.

– Ministre, šie sprendimai prieš metus buvo reikalingi. NVSC vadovas surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad iki šiol neturi reikalingo priėjimo prie e. sveikatos duomenų. Kaip reikėtų paaiškinti, kad per metus laiko nesugebėta gauti to, ko reikia tiesioginiam darbui?

Arūno Dulkio spaudos konferencija

+7

– Čia yra keletas aspektų. Vienas jų – vadybinis, kaip tik šiuos klausimus dabar sprendžiame. Jeigu ministras paklausė, tai vietoj to, kad gautų atsakymus, kažkas organizuoja spaudos konferencijas, rašo laiškus. Taip valstybės tarnyba neturėtų veikti. Aš nuo pat pirmų dienų kėliau savo lūkesčius. Yra nenormalu, kaip šis centras pateikia atsakymus. Kai kuriuos per 3–4 dienas, jie mums reikalingi per 48 valandas, jeigu norime valdyti situaciją. Be kalbų, šitaip tiesiog neturėtų būti, nes mes dar piktiname ir visuomenę, mokesčių mokėtojus, jiems nerūpi detalės, kam ten priklausė paskambinti ir pasakyti. Mokesčių mokėtojai nori rezultato, tai aš kaip ministras dabar šito rezultato ir sieksiu, ir uždavinėsiu klausimus, ir žodžiu, ir raštu, ir ne tik šiai institucijai. Sveikatos apsaugos sistemoje yra daug institucijų ir daug sisteminių bėdų.

– Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro jau gavote raštą, ten pateikti atsakymai tik dėl neapskaitytų mirčių? Ar NVSC direktoriaus p. Petraičio pasiaiškinimuose yra kalbama ir apie kitus ne iki galo padarytus NVSC darbus?

– Dabar atsakingi asmenys nagrinėja atsakymus, tačiau kiek man teko susipažinti, panašu, bus galima parašyti visą institucijos istoriją. Apeliuojama į tai, kas buvo vienų kitiems rašyta per metus ar dvejus. Minimi įvairūs faktai, juos reikės sutikrinti, kaip ir sakau, ten geras romanas išeitų. Specialistai išnagrinės, įsigilinsim ir spręsim šitą klausimą iki galo, nes negalima šitaip nei dirbti, nei taip elgtis.

– Šiandien jūs nebematote galimybės, kad dabartinė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovybė tęstų darbą?

– Būkime objektyvūs, aš pasakiau nuo pirmų dienų, kokio rezultato tikiuosi. Yra daug klausimų, kurie mane domina, tarp jų NVSC vidiniai procesai, kas ir kaip daryta. Organizacija yra didžiulė, o ši krizė apnuogino ją ir mes turime išsiaiškinti, ką galime padaryti, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų.

Minimi įvairūs faktai, juos reikės sutikrinti, kaip ir sakau, ten geras romanas išeitų. Specialistai išnagrinės, įsigilinsim ir spręsim šitą klausimą iki galo, nes negalima šitaip nei dirbti, nei taip elgtis.

– Ar atsižvelgsite į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų jums siųstą raštą, kuriame jie skundžiasi dėl nepakeliamo puolimo jų adresu ir ar tai turės įtakos priimant sprendimą dėl vadovybės likimo?

– Visų pirma, rašte yra minima ministrė pirmininkė ir aš, bet mes šio rašto negavome, jis nebuvo mums atsiųstas. Tik iš spaudos sužinojome, kad jie kažką paskelbė. Mes nežinome, nei kas tą raštą rengė ir pasirašė, nei kas jame skelbiama. Ir šis klausimas tampa dar įdomesnis. Aš tikrai domėsiuosi dar giliau, kokios nuotaikos šioje organizacijoje, kodėl darbuotojai yra nemotyvuoti, nes būtent vadovo pareiga yra užtikrinti tokius dalykus. Aš, kaip ministras, dėsiu visas pastangas, kad šitoje organizacijoje grįžtų ir organizacinė kultūra, ir motyvacija.

– Šiandien gauta trečioji vakcinos siunta. Ar Lietuva nesvarsto galimybės savarankiškai įsigyti vakcinų, Europos Komisijos organizuojamas įsigijimo procesas akivaizdžiai per lėtas?

– Jeigu ne Europos Komisijos koordinavimas, tai tokioms nedidelėms šalims kaip Lietuva klausimas, kaip dar būtų su ta vakcina. Tačiau pastarųjų dienų žinios teikia pozityvumo. Yra tikimybė, kad artimiausiais mėnesiais turėsime reguliarius tiekimus, kiekiai nebus dideli, bet, tikėtina, jie bus po 20 tūkst. kas savaitę. Tai reiškia, kad per artimiausius mėnesius galėsime paskiepyti gydymo įstaigų darbuotojus, tuos, kurie tiesiogiai dirba su Covid pacientais, slaugos, globos įstaigų darbuotojus ir pacientus.

Gaila, kad pravėrus ministerijos duris ir pradėjus darbą neradome jokių veiklos planų. Per šventes viską kūrėme, ir jaučiamės visai neblogai padirbėję.

– Kokia yra Vyriausybės siekiamybė, kokiais terminais ir apimtimi paskiepyti didžiąją dalį Lietuvos populiacijos?

– Lietuva yra rezervavusi pakankamą kiekį vakcinos, viskas priklausys nuo tiekimo. Dabar yra klausimas, kada jas pagamins. 2021-ieji yra tie metai, kuomet mes turime su tuo susitvarkyti, žinoma, jei vakcinos bus tiekiamos. Gaila, kad pravėrus ministerijos duris ir pradėjus darbą neradome jokių veiklos planų. Per šventes viską kūrėme, ir jaučiamės visai neblogai padirbėję.

– Jūs pradėjęs darbą ministerijoje neradote jokių planų, kaip kovoti su COVID-19? Viską pradėjote daryti nuo nulio?

– Taip.

– Visiškai nieko nebuvo, jokių dokumentų nebuvo?

– Na taip. Nežinau, galbūt turėjo planų kažkokių tie žmonės, kurie buvo politinio pasitikėjimo, bet tokio apčiuopiamo ir konkretaus, ką būtų galima parodyti (nebuvo – red. pastaba). Mes su komanda jau prieš ateinant turėjome pasidarę tam tikrą planą.

– Ministre, ar bus leidžiama ir privačioms klinikoms įsigyti vakcinų ir jomis skiepyti Lietuvos gyventojus?

– Neabejoju, kad plečiantis gamintojams bei atsirandant vis daugiau vakcinų, šis klausimas bus sprendžiamas ir per privačią galimybę skiepytis, tiesiog reikia išlaukti. Mes žinome, kad su visais naujais produktais rinkoje taip įvyksta, tai kodėl turėtų neįvykti ir šiuo atveju?

– Ar jau yra aišku, kam priklausys vakcina ir kokiais kriterijais remiantis bus skiepijama?

– Šiandien baigti dėlioti prioritetai, rytoj planuojame juos pateikti, matysis visas eiliškumas. Toliau viskas priklausys, kada ir kokiais kiekiais tos vakcinos mus pasieks.