„Ne pirmą kartą susiduriame su tokia situacija, kai restauruojamuose arba atstatomuose pastatuose, deja, nėra išvengiama tokių nelaimių kaip tokios apimties gaisrai. Ieškosime tinkamų sprendimų, priešgaisrinei apsaugai taupyti tikrai neturime teisės“, – kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
Jei gaisro metu signalizacija neveikia taip, kad šalia esantys žmonės pabustų, vadinasi, turim viduramžių situaciją, – sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Kultūros ministro Arūno Gelūno teigimu, Tytuvėnų gaisras dar kartą parodė, kad kartais taupoma yra ne vietoje.
„Mes kartais išleidžiame milijonus, o sutaupome tose vietose, kur skaudžiai kainuoja, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo dėl Tytuvėnų sakė A.Gelūnas. – Pastatas lapkričio gale buvo pilnai priduotas, statybos inspekcija pilnai priėmė pastatą, vadinasi, tuos taikomus kriterijus pastatas atitiko. Jei gaisro metu signalizacija neveikia taip, kad šalia esantys žmonės pabustų, vadinasi, turim viduramžių situaciją, kurią iš esmės reikia keisti.“
A.Gelūno teigimu, yra žinoma per 20 atvejų, kai paveldo objektas užsiliepsnoja. Dėl to esą reikėtų peržiūrėti kai kurias teisės aktų nuostatas. Vyriausybėje šiam klausimui spręsti bus sudaryta darbo grupė.
A.Kubiliaus teigimu, pagrindiniai architektūros paminklų dalykai (mūrai, freskos) išliko per daug nenukentėję. Sudegė apie 30 eksponatų iš buvusių daugiau nei 300 eksponatų. Draudimas šių vertybių praradimo nepadengs.
„Tai yra pati skaudžiausia prarastis. (...) Daugelis objektų susilydė, sudegė. Negaliu atsakyti, kodėl šios vertybės nebuvo draustos. Gal buvo rengiamasi tą padaryti“, – sakė A.Gelūnas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arūnas Gelūnas |
Svarbiausi darbai, anot ministro, bus atliekami siekiant, kad vanduo nepatektų į mūrą ir taip nebūtų prarastas visas vienuolynas. Artimiausiu metu gaisravietė bus uždengta plėvele, kad drėgmė nepadarytų didesnės žalos mūrui.
Kelmės rajono savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią padėtį. Tai leis iš valstybės rezervo fondo skirti tarp 150–200 tūkst. litų spręsti aktualiausioms problemoms – nukentėjusių paminklų apsaugos ir priežiūros problemoms.
Konkreti nuostolių suma nėra aiški.
Sirenos negirdėjo
Klebonas kunigas Rimantas Žaromskis žurnalistams sakė, kad gaisro sirenos negirdėjo.
„Tikrai viskas buvo padaryta pagal norminius aktus. Matyt, reikėtų kažką pasižiūrėti, kad priešgaisrinė apsauga būtų rimtesnė, kad ji tikrai suveiktų. Aš pats tame vienuolyne buvau. Mane pažadino ne sirenos kaukimas, bet visai kiti garsai. Atrodytų, kad ten kažkas malkų saugykloj darbuotųsi, o iš tiesų atidariau langines ir pamačiau sniegą, nutviekstą raudonos liepsnos“, – sakė R.Žaromskis.
Atidariau langines ir pamačiau sniegą, nutviekstą raudonos liepsnos, – sakė kleb. R.Žaromskis.
Pranešimas apie degančią šventovę buvo gautas ankstų praėjusio ketvirtadienio rytą. Apie 8 val. ryto gaisrą gesino devynios ugniagesių autocisternos, buvo pasitelkti du autokeltuvai. Ketvirtadienį popiet gaisras liepsna buvo numalšinta, tačiau įvykio vietoje budi ugniagesių pajėgos.
Ugniagesių teigimu, išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos.
Penktadienį draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ ekspertai pradėjo vertinti žalą, kilusią dėl gaisro Tytuvėnų (Kelmės r.) vienuolyne. Tytuvėnų vienuolyno pastatas buvo apdraustas bendrovėje „Gjensidige Baltic“ praėjusių metų gruodžio 3 d. Draudimo suma sudaro 10,5 mln. Lt. Draudimo išmokai šiuo metu yra rezervuoti 3 mln. Lt.
Tytuvėnų bažnyčia drausta bendrovėje „PZU Lietuva“. Draudimo suma – 3,85 mln. Lt.
Gaisro priežastis vis dar nežinoma.
