„Manau, kad ne vienas Seimo narys jau mato, kaip ne vieną įstatymą ponas Šimėnas stumia taip, lyg būtų paėmęs pinigus ir jau išleidęs. Ir dabar atidirbinėja. Tai šitoj vietoj, kolega Šimėnai, gal pasigėdykite Lietuvos žmonių ir vietoj aplinkos naikinimo dirbkite aplinkos apsaugos komiteto pirmininku“, – Seimui svarstant Miškų įstatymą pareiškė A.Valinskas.
Joną Šimėną įsiutino toks pareiškimas. Atsakydamas jis tikino dėl A.Valinsko teiginio kreipsiąsis į Generalinę prokuratūrą.
„Norėčiau prašyti Generalinės prokuratūros, kad ji ištirtų ką tik pasakytą A.Valinsko frazę, kad aš esu paėmęs kyšį už šio įstatymo priėmimą. Prašau ištirti ir pateikti oficialų atsakymą. Tai yra grubus šmeižtas ir aš tokio šmeižto nenoriu nešioti ant savo pečių“, – pyko J.Šimėnas.
Ketvirtadienį rytiniame posėdyje Miškų įstatymo priėmimas vėl užstrigo. A.Valinskas ir opozicija piktinosi, kad J.Šimėno vadovaujamas komitetas nuo antradienio nesugebėjo tinkamai sutvarkyti įstatymo projektui siūlomų pataisų.
Todėl, Darbo partijos frakcijai paprašius, Seimas dar kartą padarė pertrauką Miškų įstatymo svarstyme. Daugiau pertraukų Miškų įstatyme daryti nebeleis Seimo statutas, ir ketvirtadienio popietę Seimui teks Miškų įstatymą priimti.
Opozicijos vertinimu, Miškų įstatymas stringa dėl nesutarimų valdančiojoje koalicijoje.
„Jeigu jūs esate valdanti koalicija, tai jūs išsiaiškinkite kas kur ėmė, ką ten darė, kas su kuo kur pykstatės. Mes ateiname į Seimą dirbti, o ne klausytis jūsų tarpusavio nesąmonių“, – piktinosi dėl nuolatinių pertraukų svarstant Miškų įstatymą V.Mazuronis.
Aš tokio šmeižto nenoriu nešioti ant savo pečių – sakė J.Šimėnas. Primename, kad Miškų įstatymo pataisos sukėlė daug diskusijų, nes jomis buvo siūloma privačiuose miškuose žemę dalinti į mažus – iki 20 arų sklypelius namų valdoms – ir pakeitus miško paskirtį statyti juose sodybas.
Aplinkos apsaugos komitetas siūlė tokius sklypus leisti formuoti tik tada, kai žemės savininkai būtų tiesioginiai palikuonys, atkūrę toje vietoje turėtą nuosavybę, ir toks žemės skaidymas nedarytų miškui žalos.
Priešingai pozicijai atstovaujantys parlamentarai per pataisų svarstymą tikino, kad Seimui leidus miškuose formuoti gyvenamąsias valdas, prasidės masiškos statybos.
Seimas jau kartą balsavo už tai, kad nebūtų iki 0,5 hektaro didinamas minimalus teritorijos, kurią būtų galima vadinti mišku, dydis – jeigu Seimas per paskutinį balsavimą projekto neatmes, kaip ir dabar, mišku galės būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas.
Miškų įstatymą keisti siūloma atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.