„Dabar jau galima paskelbti, kad VSD perdavė svarbius istorinius dokumentus. Tai padaryta po to, kai liustracijos darbas ir bendradarbiavusių su KGB gyventojų viešinimo klausimas įstatymu buvo patikėtas Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centrui“, – teigė Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jis VSD pasiūlė perduoti ir visą Tuskulėnų kapavietės tyrinėjimo medžiagą. Lietuvos genocido aukų muziejui buvo perduota 2681 nuotrauka, fotojuostos, antropologinio tyrimo ataskaitos ir kiti istoriniu požiūriu įdomūs dokumentai.
A. Anušauskas pažymėjo, kad didžiąją dalį šios informacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras greitai paskelbs tinklalapyje www.kgbveikla.lt. „Vykdant KGB dokumentų viešinimą turės būti paskelbtas ir 1700 agentų sąrašas, ir 62 agentų kortelės, išskyrus tuos, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Nepaisant to, sąrašas bus gana ilgas, išsamus ir, sakyčiau, įdomus. Ten parašyta, kad tai – „ypatingai vertingų agentų sąrašas“. Jame surašyti tie žmonės, kurie ne atsitiktinai pakliuvo į KGB pinkles ar veikė trumpai, o tie, kurie KGB buvo ypač naudingi ir vertingi“, – taip sąrašo turinį apibūdino parlamentaras.
Kaip žinome, prieš 12 metų paskelbus liustraciją, prisipažino apie 1500 buvusių KGB bendradarbių. Deja, 2001-2004 m. liustracija net nebuvo vykdoma (išnagrinėtos vos dviejų neprisipažinusių agentų bylos), nors buvo žinių apie vadinamąją „kabinetinę liustraciją“. Tuo tarpu nuo 2005 m. iki 2011 m. liustracijos komisija peržiūrėjo apie 462 neprisipažinusių KGB agentų bylas, bet pripažinti bendradarbiavusiais su slaptąja Sovietų Sąjungos struktūra duomenų pakako tik 68 asmenims.
„Galima sakyti, kad dabar ypatingajame archyve atsidūrė ta informacija, kurios dalis galėjo būti panaudota ir vadinamosios „kabinetinės liustracijos“ metu. Liustracijos komisijos pirmininkas, komisijos nariai mane patikino, kad šių dokumentų jie nematė, nors spėju, kad jų pagrindu buvo sudaromos liustruojamų neprisipažinusių KGB agentų bylos. Praėjus daugiau kaip 20 metų nuo KGB veikimo pabaigos tie dokumentai gal ir prarado operatyvinę ar kontržvalgybinę vertę, bet neprarado savo istorinės vertės“, – teigė A. Anušauskas.
