Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis penktadienio naktį pareiškė, kad Ukraina yra palikta viena ginti savo valstybės. Visi, pasak jo, bijo suteikti Ukrainai garantiją dėl narystės NATO.
Ar Lietuva palikusi Ukrainą vieną?
Krašto apsaugos ministras patikino, kad ne. Pasak jo, Ukrainos prezidentas taip kalbėdamas reaguoja į Kijevo puolimą.
„Ne. Aš manau, kad reikia suprasti, kokioje situacijoje yra atsidūrę ukrainiečiai. Kadangi vyksta raketiniai smūgiai per sostinę. Be abejo, kai šioje situacijoje neturi pakankamai oro gynybos priemonių – jų ukrainiečiai niekad pakankamai neturėjo, kai turimos priemonės sunaikintos, žinoma, kad prezidentas vertina taip situaciją.
Bet yra šalių, tarp jų ir Lietuva, JAV, Britanija, kurios iš savo pusės remia Ukrainą, teikia ir teiks paramą“, – žurnalistams penktadienį teigė A.Anušauskas.
Vakarai, pasak jo, Ukrainą remia ne tik ginklais, bet ir apsaugos, medicininėmis priemonėmis, ekonomine, finansine, politine diplomatija.
A.Anušauskas nenorėjo teikti detalios informacijos apie ginkluotę Ukrainai, nes „karas jau yra prasidėjęs“.
„Tuo metu tas kalbėjimas buvo atgrasymo dalis – galbūt agresorius persigalvos. Dabar kalbėjimas yra jau karo dalis. Aš manau, kad turime suprasti, kad bet kokia informacija gali būti panaudota ir kitos pusės“, – kalbėjo ministras.
I.Šimonytė: suprantu V.Zelenskį
Premjerė I.Šimonytė taip pat teigė nesutinkanti, kad Ukraina palikta viena kovoje su Rusija.
Tiesa, ji pažymėjo, kad supranta emocinį foną, kuriame tenka dirbti Ukrainos vadovui V.Zelenskiui, pareiškusiam, kad šalis yra palikta viena.
„Aš nesutikčiau su tokio fakto konstatavimu, bet aš visiškai suprantu emocinį foną, kurio aplinkybėmis prezidentui Zelenskiui tenka vadovauti savo šaliai, ir apeliacija į tai, kad tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, kad jie tas iliuzijas kuo greičiau prarastų“, – penktadienį žurnalistams komentavo premjerė, kurios pasisakymą cituoja BNS.
„Tai man atrodo, kad tai politinėje retorikoje turbūt nėra kažkoks labai nuostabus dalykas. Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, kaip Vyriausybe, tai manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų“, – pridūrė ji.
Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų.
I.Šimonytė taip pat sakė, kad kitą savaitę ketinama priimti sprendimus dėl papildomos paramos Ukrainai bei toliau siekti griežtesnių sankcijų Rusijai.
„Bus sprendimų iš Vyriausybės ateinančią savaitę – dėl medicininės pagalbos, dėl kitos pagalbos, kurią galėsime greitai mobilizuoti ir greitai perduoti Ukrainos žmonėms ir atsakingoms institucijoms. Žinoma, toliau brazdiname savo partnerių kitose tarptautinėse organizacijose stygas dėl kuo griežtesnių sankcijų ir kuo griežtesnio atsako į Putino agresiją“, – kalbėjo premjerė.
Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių, rašo BNS.
Planuojama perduoti papildomai šarvinių liemenių, šalmų, taip pat automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.
Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje, Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius.
