Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 05 31

Arvydas Anušauskas: Naujasis žvalgybos įstatymas aiškiai atskirs žvalgybinę veiklą nuo teisėsaugos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad svarbiausiu naujojo parlamente svarstomo Žvalgybos įstatymo bruožu taps, jog šiuo teisės aktu bus aiškiai atskirta žvalgybos ir teisėsaugos institucijų veikla.
Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

NSGK jau yra pritaręs Žvalgybos įstatymo projektui, anot A.Anušausko, jis turėtų atsirasti kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje.

Paklaustas, kada naujasis įstatymas galėtų būti priimtas, NSGK vadovas atsakė: „Jeigu jo nepriimsime birželio mėnesį, vėliausiai rugsėjį, tada jau bijočiau prognozuoti“.

„Įstatymas yra platesnis, jis apima visa tai, kas susiję su žvalgybos institucijų veiklos organizavimu, specialiųjų priemonių naudojimu, kas buvo reglamentuojama atskirame Operatyvinės veiklos įstatyme. Labai aiškiai atskiriant kriminalinę žvalgybą, kuri skirta teisėsaugai nusikaltimų išaiškinimui ir tą žvalgybą, kontržvalgybą, kuri skirta ginti nacionalinį saugumą, jo interesus, valstybę nuo, sakysime, kitų nedraugiškų valstybių spectarnybų veiklos“, – ketvirtadienį Seime vykusioje diskusijoje apie nacionalinį saugumą sakė A.Anušauskas.

„Yra daug įstatymo pakeitimų, bet, aš manau, kad svarbiausia, jog Žvalgybos įstatymas labai aiškiai atribotų mūsų žvalgybos institucijas nuo teisėsaugos. Tas iš dalies jau yra padaryta nevykdant ikiteisminio tyrimo Valstybės saugumo departamente, bet to tikrai nepakanka“, – teigė parlamentaras.

Pasak konservatoriaus, įstatyme taip pat daugiau dėmesio bus skiriama žvalgybos institucijų kontrolei.

„Šiuo atveju didesnis dėmesys pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintą žvalgybos koordinavimo ir kontrolės koncepciją yra skiriamas kontrolei. Tai ne tik vidinė. Vidinė irgi keičiama ir stiprinama, bet mes kalbame ir apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pakomitetį žvalgybos parlamentinei kontrolei vykdyti. Šiuo atveju tai yra numatyta. Bet aš dar nežinau, visa tai dar yra svarstymo stadijoje“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Jis pažymėjo, kad kita svarbi naujojo įstatymo sritis yra susijusi su žvalgybos institucijų darbuotojų atlyginimų reglamentavimu.

„Puikiai suprantame, kad tai yra labai specifinė veiklos sfera ir aš jos nelyginčiau – kai kartais manoma, palyginkime su kitų teisėsaugos institucijomis, kad algos būtų adekvačios. Čia nėra teisėsauga. Karjeros galimybė žvalgybos darbuotojams yra labai ribotos. Geras analitikas gali tik ir likti geru analitiku, labai svarbiu toje žvalgybos tarnyboje, bet jis karjeros iki kokio vadovo gali nepadaryti, jis vadovavimui gali būti netinkamas. Bet atlyginimas metams bėgant, be abejonės, turi keistis“, – aiškino A.Anušauskas.

Paklaustas, kada naujasis įstatymas galėtų būti priimtas, NSGK vadovas atsakė: „Jeigu jo nepriimsime birželio mėnesį, vėliausiai rugsėjį, tada jau bijočiau prognozuoti“.

Lietuvoje yra dvi žvalgybą vykdančios institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?