Atsakyti gali tekti politiniams vadovams
Ministras A.Anušauskas sako, kad, netoli Kyjivo radus dešimčių nužudytų civilių kūnus, už Rusijos karių veiksmus atsakyti Hagos tribunole gali tekti ir politinei šalies valdžiai.
„Ateityje, aš manyčiau, bus panašiai kaip Serbijoje – kai politiniai vadovai buvo pripažinti atsakingais už tas žudynes, kurias vykdė serbų kariai. Ten tik įrodinėjo, kad buvo tiesioginiai nurodymai karo vadams“, – sakė ministras.
Tarptautinės bendruomenės pyktį sukėlė nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo aptiktos masinės kapavietės ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis.
Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje.
Maskva paprašė pirmadienį surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį šiems kaltinimams aptarti, rašo BNS.
Taip komentuodamas A.Anušauskas sakė, kad Rusija taip elgiasi siekdama, jog atsakomybė nebūtų tiesiogiai perkeliama politinei vadovybei. Nes ten nusikaltimus vykdę žudikai bet kuriuo atveju bus nustatyti.
„Esmės tai nekeičia, nes nusikaltimai yra užfiksuoti. O kuo greičiau Tarptautinis tribunolas įsitrauks į tyrimą, tuo geriau“, – įsitikinęs jis.
Žvilgsniai į Rytų Ukrainą
A.Anušauskas vis dėlto optimizmu dėl karo eigos visoje Ukrainoje netrykšta. Jo teigimu, išties ukrainiečių pajėgos jau pasiekė sieną su Baltarusija, kai kur su Rusija, tačiau Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos „turi potencialą dvigubėti“.
„Rusija, atitraukusi pajėgas nuo Kyjivo, Černyhivo, Sumų, tas kryptis Rytų Ukrainoje gali gerokai sustiprinti, t. y. visi pajėgumai ten gali padvigubėti“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė jau dabar matąs, kad neapsiribojama tik Donecko ir Luhansko sritimis, nes Charkivo srityje, Iziumo mieste, Chersono srityje telkiamos Rusijos pajėgos.
Rusija, atitraukusi pajėgas nuo Kyjivo, Černyhivo, Sumų, tas kryptis Rytų Ukrainoje gali gerokai sustiprinti, t. y. visi pajėgumai ten gali padvigubėti.
„Vystyti didelio masto puolimą visomis kryptimis – ir pietuose, ir rytuose, Rusija kaip neturėjo, taip ir neturi pajėgų. Nes praradimai labai dideli. Prarasti trečdalį pajėgų, kurios buvo sutelktos prieš Ukrainą, reiškia prarasti labai daug“, – sakė A.Anušauskas.
Paklaustas, kokia tikimybė, kad Rusijos pajėgos grįš į Kyjivo sritį, ministras sakė, jog ta tikimybė tokia pati, kaip ir tikimybė sugrįžti į bet kurią Ukrainos dalį. Esą pajėgumų reikia turėti, juos perkelti ir t. t.
Baltarusijos karinės pajėgos tebėra savo šalies teritorijoje, teigė A.Anušauskas.
NATO pajėgumai mūsų regione, sakė ministras, padidėjo dvigubai. Pikas būsiąs gegužę, o kiek toks jų skaičius išliks, priklausys nuo situacijos regione.
Rusijos karių elgesys nestebina
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad Kyjivas buvo viena iš Rusijos pagrindinių puolimo krypčių, tačiau esą dabar Rusija galbūt jau mato negalinti to daryti su savo turimomis pajėgomis ir tokia Ukrainos gynyba, kokią matome.
„Jie atsisako šito sumanymo ir, matyt, pajėgas pergrupuos į kitas kryptis. Spėjama, greičiausia bus rytinė kryptis – Donecko ir Luhansko. Bet čia tik spėjimas, prognozė, aiškiau žinosime, kai pamatysime, kur jie tas pajėgas permeta“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Paprašytas iš kariškio pozicijų įvertinti tai, kas padaryta Bučoje, V.Rupšys teigė, jog „bendrąja prasme suvokti sunku“, bet, kalbant apie Rusijos karių elgesį, tai nieko naujo ir nieko stebinančio.
„Jeigu pažiūrėtume istoriškai, kaip jie elgėsi okupuotuose kraštuose, tuose kraštuose, kuriuos užima, imkime Rytų Prūsiją, mes tą nutylime, bet per keturis mėnesius, tris pokario mėnesius, registruota 1,4 mln. išžaginimų arba apie 200 tūkst. moterų savižudybių po jų išniekinimo... Tad nieko nestebina, kad jie taip elgiasi ten“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Ši situacija, anot V.Rupšio, rodo, kaip reikia elgtis, kaip evakuoti ir apsaugoti civilius gyventojus, kaip kariuomenei elgtis prieš tokį agresorių.
„Šalutinis poveikis, bijau, kad gali daryti įtaką ukrainiečiams ir jų kariuomenei, gali sukelti ir atsakomuosius veiksmus, ir perdėtą agresiją. Gali būti“, – kalbėjo V.Rupšys.
Grėsmė Lietuvai nedingo
Komentuodamas Rusijos kariuomenės galimybes grįžti į tuos regionus, iš kurių jie jau išstumti, V.Rupšys sakė tokios galimybės nelabai matąs. Jis taip pat teigė, kad Lietuva turi būti pasirengusi, tačiau esą apie tiesioginę grėsmę kol kas kalbos nėra.
Ir, ačiū Dievui, kad nuo Japonijos karo jie nieko dar neišmoko.
„Aš manau, kad po patirtos nesėkmės, aš jau taip įvardiju, ką jie ten bepaimtų, ar užims Luhansko ir Donecko sritis, ar išlaikys pietinę dalį, ar ne, čia ir karinė sėkmė, ir derybų rezultatas turės kažkoks būti. Po kažkiek laiko Rusija vėl mėgins savo karines pajėgas atstatyti.
Ta grėsmė niekur nedingusi, ji gali tik paaštrėti. Bet mums didžiulis privalumas iš to, ką dabar matome, mes žinome, kam ruoštis, kokie yra Rusijos pajėgumai, kaip jie gali kariauti, ką jie moka kariauti.
Ir, ačiū Dievui, kad nuo Japonijos karo laikų jie nieko dar neišmoko“, – apibendrino kariuomenės vadas.
