Viešai išplatintame pranešime jis pažymėjo, kad Lietuva atliko parlamentinį tyrimą, atskirą tyrimą buvo pradėjusi prokuratūra, tačiau, pasak komisaro, padaryta dar ne viskas, kad CŽV kalėjimų istorija Lietuvoje būtų aiški iki galo.
„Vis dėlto esminiai klausimai apie tai, kada ir kiek CŽV naudojo šią infrastruktūrą, lieka neatsakyti“, – sakoma komisaro išplatintame pranešime.
T.Hammarbergas pažymi, kad nepaisant Lietuvos leidimo Europos Tarybos Komitetui prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) aplankyti vietas, kurios įvardytos parlamentinio tyrimo išvadose, esminiai klausimai apie tų patalpų panaudojimą liko neatsakyti.
„Vyriausybės suinteresuotos verčiau nuslėpti tiesą nei atskleisti“, – sako komisaras.
T.Hammarbergas tvirtina, kad Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos pareigūnai melavo parlamentams, tarptautinėms organizacijoms ir naudojosi teisinėmis formuluotėmis, kaip šalies saugumas, stengdamiesi išvengti viešumo.
Tuo tarpu Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad dabar Lietuva CŽV kalėjimų istorijoje daugiau jau nieko negali ištirti, jei papildomų duomenų nesuteiks JAV.
„Lietuva savo darbą atliko. Daugiau informacijos galėtų suteikti nebent JAV“, – sakė A.Anušauskas.
Be to, jis pažymi, kad pati Europos Taryba nebuvo itin nusiteikusi talkininkauti, kai Lietuva tyrė galimų CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje istoriją.
„Tada Europos Tarybos tyrėjo Dicko Marty ne kartą prašėme pagalbos, tačiau jis savo turima informacija apie skrydžius su mumis pasidalijo praėjus keliems mėnesiams po tyrimo pabaigos, o prieš tai pasigedome dalykiško bendradarbiavimo“, – teigė A.Anušauskas.
Primename, kad parlamentinį tyrimą dėl CŽV kalėjimų Lietuva atliko 2009-aisiais. Tada buvo nustatyta, kad Lietuvoje buvo patalpų, kuriose galėjo būti įrengti CŽV kalėjimai, tačiau dėl jų buvimo įrodymų nerasta.
