Į tribūną atsistojęs A.Juozaitis pradėjo nuo praeities, kuri, anot jo, mus formuoja, bet dar labiau esą formuoja lūkesčiai ir viltys.
Nuo Simono Daukanto prasidėjusi Lietuva, kaip teigė kandidatas, jau sukurta.
„Mes esam Vasario 16-osios vaikai“, – sakė A.Juozaitis, o tada pradėjo kalbėti apie globalumą.
„Lietuvos nėra globalios, ir skirti ypatingas jėgas globaliai Lietuvai, ir viltis, kad kažkur už Lietuvos ribų mes būsim išgelbėtojai [...], nėra prasmės ir nėra garbinga, – teigė jis. – Lietuvos turi būti daugiau Lietuvoje.“
Anot A.Juozaičio, mes susiduriame su nuostata, kad „pasaulis ir už mus, bet, tikriausiai, prieš mus mes patys“.
Japonija – idealas
Kaip idealą Lietuvai jis išskyrė Japoniją – esą ši valstybė susiurbė visą globalumą ir padarė jį vietiniu.
Jis pristatė „keturis bokštus“, sudarančius pretendento programos esmę. Tai – kalba, šeima, švietimas ir teisingumas.
Istorinės lietuvių kalbos vartojimas, anot A.Juozaičio, formuoja bendruomenės vienybę.
„Antra, tai, kas išsaugoma šioje žemėje ar po šituo dangumi, persiduoda per šeimą“, – kalbėjo jis.
„Šeima yra vienintelė institucija, kuri tiesiai iš gamtos ateina į visuomenę be jokių tarpininkų [...]. Šeima negali būti nei sugalvota, nei sustabdyta“, – toliau dėstė pretendentas rinkimuose.
Ten, kur yra šeima, be švietimo, A.Juozaičio teigimu, taip pat nieko nebūna.
Švietimas perkuria žmogų iš naujo
„Šiuolaikiniai eksperimentai su švietimu liudija, kiek visuomenė sumeta į švietimą vilčių“, – dėstė jis ir pridūrė, kad švietimas, jo manymu, yra didžiausias socialinis eksperimentas po komunizmo laikų.
„Tiktai komunistai totalitarinėse valstybėse skyrė tiek dėmesio švietimui, kiek dabar nori visuomenė skirti. Tai yra žmogaus perkūrimas iš naujo“, – aiškino A.Juozaitis.
Ketvirtas bokštas – teisingumas – jo teigimu, yra tarsi mažiausiai konkretus.
„Teisingumo bokšto viršūnę aš vainikuočiau ypatinguoju prokuroru, kuris turėtų užsiimti teisėtvarka ir su visa įstatymine galia ypatingiems procesams, – teigė filosofas.
Aš teisingumą integruočiau į įstatymų leidybos sistemą.
– Kas labai svarbu, aš teisingumą integruočiau į įstatymų leidybos sistemą, tai yra, Senato arba Aukštutinių rūmų organo įsteigimą.“
Fantastiškas brokas
Politiko įsitikinimu, tai yra būtinas veiksmas, nes dabar matome, kad teisės aktų esą priimama tūkstančiai, o kai kurie per metus keičiami ne po kartą.
„Yra brokas Seimo darbo tiesiog fantastiškas“, – kalbėjo A.Juozaitis.
Šalia visų šių „keturių bokštų“, anot pretendento, taip pat svarbi užsienio politika. Apie ją kalbėdamas A.Juozaitis išskyrė NATO, kuris, pretendento teigimu, yra Lietuvos saugumo garantas ir sėkmė, aljansas, be kurio nebūtų įmanoma atlaikyti Rusijos atakų.
A.Juozaitis išreiškė džiugesį, kad Lietuva gynybos finansavimui pagaliau skiria 2 proc. BVP ir išsakė savo požiūrį apie visuotinį šaukimą į kariuomenę.
„Čia jokių moterų būti negali. Prie kompiuterių, logistikoje, medicinoje – taip“, – tvirtino jis.
Dėstydamas mintis karine tematika jis užsiminė ir apie Vokietiją, kuri Lietuvoje turi savo pajėgas ir, kandidato manymu, neturėtų pasitraukti iš mūsų regiono – turi čia nacionalinį interesą.
Lietuvos kariuomenės vadų rotacija
Kandidatas taip pat akcentavo, kad Lietuvoje kariuomenei visą laiką vadovauja sausumos pėstininkas. Jo įsitikinimu, tai galėtų keistis, pavyzdžiui, vadovauti oro pajėgų atstovas.
A.Juozaitis pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenei reikalingos stiprios specialiosios pajėgos, be kurių pozicinis karas esą neįmanomas.
Kalbėdamas apie tarptautinius santykius, pretendentas išskyrė ryšius su Latvija, Lenkija ir Baltarusija.
„Nesakyčiau, kad latviai linkę su mumis kurti kokią nors sandraugą, kurios aš linkėčiau“, – pastebėjo A.Juozaitis ir tikino, kad Lietuvai su Latvija reikėtų vykdyti tiek europinius projektus, tiek derinti pozicijas europiniuose santykiuose, imtis iniciatyvos kuriant sandraugą. Dabar esą diplomatija su Latvija nevystoma.
A.Juozaitis nepraleido progos prisiminti įvykio, kai Lietuvos delegacija dėl lėktuvo gedimo neišvyko į Rygą ir nepasveikino Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio proga.
„Tai simbolizavo labai gerai visą mūsų sąjungos būseną, jeigu buvo galima šitaip nepasveikinti, vadinasi, tokioje būsenoje mes ir esame“, – aiškino jis, o tada pridūrė, kad su Latvija neturime bendros informacinės erdvės.
Santykius su Baltarusija gožia Rusija
„Mūsų bendra pozicija su latviais būtų paranki Lenkijai, kai dabar ji įvairiausių konfliktų lauke su Europos Sąjungos struktūromis, komisijomis [...]“, – dėstė A.Juozaitis ir tikino, kad iš lenkų mes galime labai daug pasimokyti įstatymų leidybos arba valdymo struktūros srityse – esą nuo jų mums reikia nusižiūrėti dviejų lygių savivaldą.
Baltarusija, A.Juozaičio matymu, istoriškai mums vertingiausia valstybė, tačiau santykius su ja dabar esą gožia Rusija.
„Aliaksandro Lukašenkos režimas sukuria kitą kontekstą, todėl įšaldyti santykiai yra suprantami“, – tikino pretendentas į prezidentus.
Užbaigdamas savo pranešimą, A.Juozaitis aiškino, kad emigruojanti Lietuva šiuo metu išgyvena krizę, kuri – pati didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, o prezidento uždavinys – įkvėpti viltį jaunimui.
Klausimus ir pastebėjimus apie prezidento rinkimų dalyvio programą išsakė VU TSPMI politologai. Vaizdo įrašas – žemiau:
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. A.Juozaitis yra vienas iš 12 asmenų rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikusių pareiškinius dokumentus.
