„Akivaizdu, kad Lietuva įveikė sunkiausią kelio dalį, tai pabrėžė Europos Komisija. Tačiau, jos nuomone, 2010–2012 m. laikotarpiu siekiant užsibrėžto tikslo – pasiekti mažesnį nei 3 proc. BVP deficito lygį, reikia įgyvendinti papildomų finansų konsolidavimo priemonių. Todėl galimybės atsipalaiduoti ir manyti, kad jau viskas baigėsi ir vėl galima valstybės finansus dalyti ir į kairę, ir į dešinę, nėra jokio pagrindo“, – po susitikimo su šalies premjeru pirmadienio rytą žurnalistams sakė eurokomisaras.
Pasigenda konkrečių priemonių
Paprašytas įvardyti, kokias tiksliai papildomas finansų konsolidavimo priemones Lietuva turėtų įgyvendinti, A.Šemeta atkreipė dėmesį, kad viena iš Europos Komisijos (EK) pastabų Lietuvai ir yra konkrečių priemonių pasigedimas. „Akivaizdžiai matomas tikslas pasiekti 3 proc. BVP deficito lygį, bet priemonių konkretumo Lietuvai stinga“, – kalbėjo eurokomisaras.
Anot jo, konkretumas – tai konkrečios priemonės, rodančios, kaip bus pasiekti deficito rodikliai. „Struktūrinės reformos, numatytos socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo srityse ir valstybės valdyme, turėtų būti išreikštos konkrečia finansine išraiška, kad matytųsi finansinis šių reformų indėlis. Komisijos nuomone, reikėtų ir papildomų priemonių, tik jas sugalvoti ir įtraukti į savo planus turėtų pati valstybė“, – kalbėjo A.Šemeta.
Jo teigimu, turėtų būti labai aiškiai įvertintas Lietuvoje įgyvendinamų reformų rezultatas. Esą šaliai būtų naudinga, jei būtų tiksliai numatyta, kaip vidutinės trukmės laikotarpiu bus pasiektas 3 proc. BVP deficito tikslas. „Komisija, vertindama tai, ką Lietuva padarė 2009 metais ir kaip valdė viešųjų finansų problemas, tiki, jog Lietuva yra pajėgi tuos tikslus pasiekti. Tačiau pačiai Lietuvai būtų naudinga, jei tas planas būtų aiškiai išdėstytas, suprantamas visuomenei ir finansų rinkose“, – aiškino A.Šemeta.
Svarbiausia – atsisakyti iliuzijų
Savo ruožtu premjeras A.Kubilius akcentavo, kad pati svarbiausia priemonė, kaip siekti užsibrėžto tikslo, – atsisakyti mokesčių mažinimo galimybės iliuzijų. „Pirma priemonė labai aiški – politinė bendruomenė tiek valdančioje koalcijoje, tiek visame Seime turi atsisakyti iliuzijų, kad yra galimybių, pavyzdžiui, mažinti mokesčius ar grąžinti mokesčių išimtis ir taip siekti sumažinti deficitą“, – žurnalistams sakė A.Kubilius.
Kita priemonė, ministro pirmininko įsitikinimu, yra tikslus įgyvendinamų reformų rezultato numatymas. „Pradėtos įgyvendinti struktūrinės reformos socialinėje, sveikatos srityse. Aiškėjant jų priemonių paketui, reikia tiesiog tiksliau suskaičiuoti, kokį jos gali duoti rezultatą, ir planuoti iki 2012 metų labai aiškiai, kokius rezultatus galime pasiekti iš struktūrinių reformų, pajamų dalyje ir kokias išlaidas dar galėtumėme mažinti“, – kalbėjo A.Kubilius.
Ekonomikos augimas – realus
Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką, eurokomisaras akcentavo, kad šaliai svarbu įveikti ekonomikos cikliškumo problemas. T. y. esant geriems laikams sukaupti rezervą, kad pablogėjus ekonominei padėčiai šie rezervai galėtų būti naudojami ekonomikai skatinti. „Viena iš didžiausių Lietuvos problemų krizės pradžioje buvo tai, kad tų rezervų, kai jų labai reikėjo, neturėjo. Todėl įgyvendintos priemonės turėjo būti tokios drastiškos“, – kalbėjo A.Šemeta.
Paklaustas, kaip vertina šalies Finansų ministerijos prognozes dėl galimo Lietuvos ekonomikos augimo šiais metais, EK narys sakė, kad ministerija numato „daug rimtų prielaidų, jog augimo prognozė išsipildytų“. Pasak jo, viena iš svarbiausių prielaidų – tai ES lėšų naudojimas. „8 mlrd. litų yra didelė suma. Jei ji bus panaudota, kaip planuojama, Finansų ministerijos prognozė gali išsipildyti. Bet jei jis (pinigų naudojimas) nebus toks sėkmingas, egzistuoja mažesnio augimo rizika“, – teigė eurokomisaras.
A.Šemeta atkreipė dėmesį, kad Lietuva pagal struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų naudojimą yra tarp pirmaujančių ES valstybių, tačiau akcentavo, jog šioje srityje galėtų dėti dar daugiau pastangų, kad šie pinigai padėtų gaivinti mūsų šalies ekonomiką.
„Finansų ministerija imasi pakankamai griežtų priemonių, norėdama paspartinti ES lėšų naudojimą. Matau, kad Vyriausybė skiria šiam klausimui prioritetą. Tikiuosi, kad Vyriausybės dėmesys padės šį tikslą pasiekti, nors tai padaryti tikrai bus nelengva“, – teigė eurokomisaras.
