Man dar neteko matyti rimtų politinių dokumentų, kuriuose besąlygiškai pripažįstama Astravo AE strateginė grėsmė visam regionui.
„Aš labai pasigendu tęstinių, rimtų, politiškai pagrįstų Lietuvos iniciatyvų sutelkti kaimynus. Jeigu mes to nepadarysime, kaimynai nesusitelks. Man dar neteko matyti rimtų politinių dokumentų, kuriuose besąlygiškai pripažįstama Astravo AE strateginė grėsmė visam regionui, – dėstė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys EP. – Reikia pripažinti, kad tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tiek aukščiausiems Lietuvos pareigūnams darbui erdvės daugiau negu reikia. Čia ne priekaištas. Reikia tiesiog pripažinti faktą.“
Atnaujinti dialogą su Baltarusija buvo klaida
Jis taip pat priminė, kad Astravo AE kontekste neturėtume pamiršti Rusijos vaidmens: „Rusija yra pagrindinė [projekto] finansuotoja, technologijų pardavėja, jos statybos kompanijos yra pagrindinės rangovės šiame projekte. Tai ką, mes ją paliekame kaip nekaltą ir visame šitame nedalyvaujančią? Tai nėra vien tik Baltarusijos atsakomybė“.
Anot P.Auštrevičiaus, Europos Sąjunga (ES) be reikalo perkrovė savo santykius su Baltarusija.
„Manau, kad 2016 metų ES sprendimas atverti dialogą su Baltarusija buvo klaida. Baltarusijos valdžia, kuri liko autoritarinė ir grindžiama vienvaldžiu požiūriu į santvarką, nepasikeitė. ES pralošė“, – sakė jis.
Tikiuosi, kad tie lietuviai, kurie važiuoja smagiai apsipirkti į Baltarusiją, vieną dieną atsiras su plakatais prie Astravo, kad jie važiuos ne vien tik socialinės-ekonominės naudos arba apsidairyti į aplinkines pilis, bet ir tam, kad išreikštų poziciją.
Europarlamentaro nuomone, ES turėtų prisiimti atsakomybę už Baltarusijos visuomenės informavimą apie Astravo AE keliamą pavojų.
„Tikėtis, kad Aliaksandras Lukašenka informuos Baltarusijos [visuomenę] taip, kaip mes tikimės – tai niekad neįvyks. Tai yra mūsų reikalas, – aiškino P.Auštrevičius. – Tikiuosi, kad tie lietuviai, kurie važiuoja smagiai apsipirkti į Baltarusiją, vieną dieną atsiras su plakatais prie Astravo, kad jie važiuos ne vien tik socialinės-ekonominės naudos arba apsidairyti į aplinkines pilis, bet ir tam, kad išreikštų poziciją.“
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos EP narys Algirdas Saudargas taip pat teigė, kad Astravo AE klausimo niekam perleisti nepavyks, o jį spręsdami sumokėsime savo energija ir pastangomis. Anot jo, Astravo AE į paviršių iškelia kibernetinių atakų grėsmes, kurios, tarptautiniuose dokumentuose nefigūruoja.
Astravo AE statyba turi tapti neekonomiška
„Mes turime kalbėti ne tik su Baltarusijos valdžia, bet ir su visuomene, – diskusijos metu sakė jis. – Aš atstovauju Europos liaudies partijos pozicijai, kuri nėra prieš atominę energetiką iš principo. Esmė yra ne prieš atominę energetiką, bet prieš nesaugią ir neprognozuojamą [energetiką].“
Žaliųjų frakcijos EP narys Bronius Ropė teigė, kad saugių, o tuo labiau pigių atominių elektrinių pasaulyje nėra ir nebūna.
„Labai gaila, kad ES šiandien dar nėra atsisakiusi atominių elektrinių projektų, bet ES prieš metus pasakė, kad jos lėšos negali būti naudojamos AE finansavimui. Kitas dalykas, laiku uždarant AE negali būti teikiama valstybės pagalba. Elektrinė turi sukaupti lėšas visoms priemonėms ir problemoms spręsti. Žinome, kad ir pati Lietuva to nepadarė, lėšų mes neturime, uždarinėjimo problema didžiulė“, – apie Ignalinos AE, kurios uždarymui trūksta 1,5 mlrd. eurų, užsiminė europarlamentaras.
Anot jo, reikia imtis visų priemonių, kurios Astravo AE statybą paverstų neekonomiška.
„Kai atominės statyba pabrangs keletą kartų, o kilovatvalandės kaina bus visiškai nekonkurencinga, atsiras visiškai kitoks požiūris tiek Baltarusijos valdžios, tiek visuomenės“, – tikino B.Ropė.
Kai atominės statyba pabrangs keletą kartų, o kilovatvalandės kaina bus visiškai nekonkurencinga, atsiras visiškai kitoks požiūris tiek Baltarusijos valdžios, tiek visuomenės.
Su tokiu teiginiu sutiko ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Andrius Kubilius, pridūręs, kad kova prieš Astravo AE paskatins Lietuvą dar sparčiau siekti atsijungimo nuo BRELL energijos žiedo, jungiančio Baltijos šalis, Rusiją ir Baltarusiją.
E.Vareikis: Europa turi bijoti
Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos Seime nario Egidijaus Vareikio, Baltarusija – priešiška Lietuvai šalis ir tai yra teiginys, kurio mes nepripažįstame.
„Matau vieną tokią metodinę klaidą. Mes žinome, kad Baltarusija yra mums bloga, priešiška šalis, gali prikrėsti mums šunybių, todėl elektrinės negalima statyti, bet mes šito viešai nesakome. Mes bandome sakyti, kad elektrinės negalima statyti, nes netvarkoje popieriai, blogas cementas, trūksta kokio nors dokumento, siena per aukšta. Priešiška šalis visus dokumentus anksčiau ar vėliau pateiks“, – tvirtino parlamentaras.
E.Vareikio nuomone, Astravo AE turėtume asocijuoti su Černobylio avarija ir šį vaizdinį komunikuoti Europai: „Pagrindinis instrumentas, kuris gali sustabdyti Astravą, tai yra prigąsdinti Europą, kad tai yra antras Černobylis. Europa turi bijoti“.
„Šiandieną mes negalime pasitikėti Baltarusija, – kalbėjo B.Ropė. – Mes žinome, kad pirmasis reaktorius nukrito keičiamas, kalbama, kad jis bus remontuojamas ir galbūt statomas Vengrijoje. Vengrija pradeda išsigąsti. Žinome, kad vežant ir antrą reaktorių įvyko nelaimė. Užklausėme, kokios to pasekmės, dabar laukiame Europos Komisijos vertinimų.“
2016 metų balandį Astravo AE teritorijoje sugriuvo būsimo branduolinės priežiūros pastato atraminės konstrukcijos, liepą, atliekant reaktoriaus įrengimo bandymus, statybvietėje iš 2–4 metrų aukščio krito 330 tonų svorio agregatas – montuojamo reaktoriaus korpusas.
Lietuva sulaukia priekaištų dėl Visagino AE
„Ar mūsų dualizmas, kai sakome „prieš“ nesaugiai Astravo AE ir „už“ Visagino elektrinei, ar tai nesukelia mūsų silpnumo diskusijose su kitais?“ – diskutuojančiųjų pasiteiravo Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Juozas Olekas.
Žaliųjų frakcijos EP narė, neoficialios EP narių grupės Astravo klausimams spręsti pirmininkė Rebeka Harms rekomendavo lietuviams pamiršti Visagino AE idėją ir kovoti prieš Astravo AE.
„Jeigu atominė elektrinė yra sukonstruota rusų, mes esame prieš, jei ji sukonstruota japonų, viskas gerai. Manau, tai selektyvus požiūris“, – sakė ji.
Priekaištas [dėl Visagino AE] Lietuvai yra reiškiamas įvairiais lygiais ir įvairia forma. Laikas apsisprendinėti ir atsisakyti šio projekto, nes turbūt jau visiems aišku, kad Lietuvoje jis negali būti įgyvendintas.
B.Ropė teigė, kad Lietuva, neatsisakydama Visagino atominės elektrinės projekto, žaidžia žaidimą: „Priekaištas [dėl Visagino AE] Lietuvai yra reiškiamas įvairiais lygiais ir įvairia forma. Laikas apsisprendinėti ir atsisakyti šio projekto, nes turbūt jau visiems aišku, kad Lietuvoje jis negali būti įgyvendintas – jeigu nors kiek gerbiame Lietuvos žmonių nuomonę“.
2012 metais Lietuvoje vykusio patariamojo pobūdžio referendumo dėl naujos Visagino AE statybos metu 62,68 proc. balsavusiųjų nepritarė jėgainės idėjai. Referendumo klausimas nebuvo priimtas, o Visagino AE, pagal planą elektros energiją turėjusi išgauti jau 2018–2020 metais, iki šiol neišdygo.
Baltarusijos elektros energija Lietuvai nereikalinga
Energetikos viceministro Simono Šatūno teigimu, Lietuva turi iš kur importuoti elektros energiją, todėl baltarusiška elektra nėra tokia reikalinga: „Mes turime alternatyvius kanalus prekybai. Tai veikiančios trys jungtys su Lenkija, su Švedija ir Suomija. Baltarusijos elektros energija nėra tokia reikalinga, patraukli, neišvengiama“.
Viceministras paskatino Lietuvos diplomatus nenuleisti rankų.
„Kartais iš mūsų atstovų lūpų nuskamba, kad Astrave 90 proc. viskas baigta, pastatyta, nieko nebepakeisi. Ten tikrai taip nėra, ten nėra jokių 90 proc. Geriausiu atveju, kalbant apie plytas ir cementą, yra tik 70 proc., apie technologijas – tik 20 proc. Iki pastatymo ir paleidimo labai toli“, – sakė jis.
ES bendruomenė reikalauja iš Baltarusijos, kad Astravo AE atitiktų tarptautinius saugos reikalavimus, tačiau jau dabar fiksuojamas ne vienas pažeidimas.
„Dar 1993 metais pati Baltarusija, jos Mokslų akademija, padarė studiją įvertindama 28 potencialias aikšteles atominės elektrinės statybai Baltarusijoje. Visų pirma dėl geologinių struktūrų, seisminių jautrumų, kai [Astrave] 1987 metais buvo fiksuoti 2,5 smūgiai pagal Richterio skalę, patys baltarusiai pripažino, kad Astravo aikštelė yra viena iš pačių netinkamiausių [vietų statybai]“, – apie vieną iš pažeidimų pasakojo viceministras.
J.Vilemas: baltarusiai įklimpo
„Iš pradžių buvo statybvietė, tada tyrimai, iš pradžių įmontuotas betonas, tada parengtas architektūrinis projektas“, – diskusijos metu teigė Baltarusijos antiatominio judėjimo koordinatorė Tatjana Novikova, kurios nuomone, bent jau kol kas sustabdyti jėgainės statybas – realu.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) 2013-ųjų gegužę paskelbė vadinamąsias „post-fokušimines“ rekomendacijas, pagal kurias naujos atominės elektrinės turėtų būti statomos vengiant sostinių, ir didesnių gyventojų telkinių 100 km spinduliu.
-
Algirdas Butkevičius nesutinka su prezidente, farsu pavadinusia referendumą dėl naujos atominės
-
Martynas Nagevičius: Ar nuo valstiečių priklausys Lietuvos energetikos politika?
-
Lenkija tapo pastiprinimu Lietuvos kovoje prieš Astravo AE statybą
-
Lietuva sieks, kad TATENA įvertintų Astravo AE vietos pasirinkimą
„Yra tikimybė, kad Astravas gali būti nepastatytas“, – teigė diskusiją stebėjęs buvęs Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas.
„Man atrodo, patys baltarusiai šiandien supranta, kad jie įklimpo su atomine elektrine. Lygiai taip pat kaip ir mes norėjome įlįsti į šią bėdą – pasistatyti elektrinę, kurios savikaina 10 centų, šiandien rinkoje, šią žiemą – 3 centai. Kaip tą elektrą būtume pardavinėję, jeigu būtume pasistatę [Visagino AE]?“ – klausė profesorius.
Anot jo, baltarusiai yra panašioje situacijoje. Nors pastatę jėgainę elektros energiją jie planuoja parduoti už 6–7 centus už kilovatvalandę, J.Vilemo teigimu, atominės elektrinės pastatymas reikalauja daugiau kaštų nei būna numatyta, tad baltarusiška elektros energija kainuos dvigubai ar net trigubai daugiau.
Kaimynystėje gyvenantys statybai nepritaria
„Kai buvo kuriamas Astravo AE projektas, buvo kalbama, kad gyventojai kaimynystėje mokės pusę kainos“, – pasakojo Astravo gyventojų bendruomenės narys Nikolajus Ulasevičius, dabar spėjantis, kad elektra kainuos dvigubai daugiau nei planuota.
Anot jo, Astravo gyventojai nesutinka su elektrinės statyba.
„Esu Astravo rajono gyventojas, gyvenu maždaug 4–5 km nuo statybvietės. Iš mano kiemo kasdien tenka matyti, kaip vyksta statybos ir tai manęs nedžiugina. Žmonės gyvena iš inercijos. Astravo rajone gyvena pagyvenę žmonės – jiems vienodai [...]. Situacija, kokia vyrauja mūsų bendruomenėje, paaiškėja tik privačių pokalbių metu. Dauguma nesutinka su projektu, bet Baltarusijoje jie nieko negali nuspręsti. Baltarusijos valdžia nieko nedaro ir neatsižvelgia į visuomenės nuomonę“, – teigė N.Ulasevičius.
Dauguma nesutinka su projektu, bet Baltarusijoje jie nieko negali nuspręsti.
Jo nuomone, Baltarusijos visuomenės nuomonę Astravo jėgainės klausimu būtų įmanoma paveikti iš išorės.
„Atvirai kalbant, nematau mechanizmų, kuriais galėtume paveikti visuomenės nuomonę. Galbūt tai būtų įmanoma iš išorės, – teigė svečias iš Baltarusijos. – Lietuvoje matau dvi pozicijas: vieni sako, kad reikia užtikrinti statybų saugumą – nemanau, kad tai įmanoma – o kiti, kaip ir aš, sako, kad šis projektas turi būti sustabdytas“.
Į Lietuvą nepateks „nesaugi energija“
„Daug lengviau statybą sustabdyti dabar, o ne vėliau“, – diskusijos pabaigoje teigė R.Harms ir paragino, prieš kalbant apie branduolinių jėgainių statymą užsienyje, išsispręsti atominės energetikos klausimus Lietuvoje.
Ketvirtadienį Seimas beveik vienbalsiai, susilaikius tik LVŽS frakcijos nariui Stasiui Jakeliūnui, priėmė su nesaugiomis branduolinėmis elektrinėmis susijusį įstatymą. Pagal jį, elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, negalės patekti į Lietuvos rinką. Be to, po 2020-ųjų, kai Lietuvos elektros energetikos sistemos susijungs su Europos tinklais, neturės likti galimybių į Lietuvos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijos iš trečiųjų šalių.
Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti Astravo AE statybos, nepriimsime šioje elektrinėje pagamintos elektros į mūsų šalies rinką.
Vyriausybė praeitų metų gruodį Seimo priimtoje programoje teigia įsitikinusi, kad nėra saugios branduolinės energetikos ir pasisako prieš atominių elektrinių statybą Lietuvos regione.
„Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti Astravo AE statybos, nepriimsime šioje elektrinėje pagamintos elektros į mūsų šalies rinką, kuo skubiau sinchronizuosime savo tinklus su Vakarų tinklais ir atribosime infrastruktūriškai nuo Rytų rinkos“, – priduriama programoje.
Vyriausybė programos įgyvendinimo plane iki 2020-ųjų žada Astravo AE poveikio zonoje įdiegti perspėjimo sirenų sistemą, taip pat siekti, kad branduolinės saugos ES kaimynystėje klausimas būtų ES energetikos ir užsienio politikos bei ES santykių su Baltarusija prioritetas.
50 km nuo Vilniaus kylančioje Astravo AE ketinama įrengti du reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019 metais, antrąjį – 2020-aisiais.
