Dėl galimos radioaktyvios taršos
Numatytų pratybų bendra sąlyga: 2019 m. rugsėjo 5 d. 3 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turima radiacinio monitoringo sistema fiksuoja radioaktyviosios taršos lygio padėjimą, gerokai viršijantį įprastą 50 nSV/val. radioaktyviosios taršos lygį Vilniuje, likusios stotelės taršos lygio padidėjimo neidentifikavo. Taip rašoma legionas.vilnius.lt.
„Rugsėjo 5 d. bus hibridinis miesto atsparumo testas dar vienas, būtent dėl Astravo AE galimų grėsmių. Pakankamai vangiai nacionalinės institucijos tam ruošiasi. Yra vertinamas toks scenarijus kaip galima radiacinė tarša 50 km spinduliu, kas jau kliudytų Vilnių. Ta grėsmė nėra atmesta kaip tokia ir mes bandysime realiai išsitestuoti visų savivaldybės įmonių ir kitų tarnybų pasirengimą galimoms grėsmėms.
Imituosime ir kibernetines atakas, realiai trikdysime kai kurių valstybinių institucijų darbą tokiu būdu ir žiūrėsime, kaip visi esame tam pasirengę“, – apie būsimas pratybas liepos 31-ąją kalbėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Šiose pratybose norima pabandyti įgyvendinti scenarijų, kuris apims tam tikros dalies vilniečių imitacinę evakuaciją.
Ministras pasipiktino
Tačiau tokių pratybų idėja sulaukė pasipriešinimo – vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pareiškė, kad dėl numanomos Astravo atominės elektrinės avarijos vilniečių evakuacijos pratybas vykdanti sostinės valdžia be reikalo kelia paniką. Esą vilniečiai gąsdinami, nors tam nėra net teorinio pagrindo.
Vilniaus savivaldybė toliau laikosi savo – tokių pratybų miestui reikia.
Kaip ketvirtadienį Vilniaus tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto posėdyje kalbėjo savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėja Sandra Norbutaitė, svarstant klausimus dėl galimų grėsmių įvykus nelaimei Astravo atominėje elektrinėje valstybės mastu buvo nustatytos kelios zonos.
Tai 30 km zona – tokiu atstumu nuo Astravo AE yra dalis Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių. Į antrąją 100 km zoną patenka ir Vilniaus miestas.
Svarstyta ir apie padarinius gyventojams, įsikūrusiems 50 km zonoje, tai būtų ir Vilniaus miestas, bet atsisakyta šios zonos.
Vis dėlto net ir nesvarstant grėsmės 50 km zonai, Vilnius negali jaustis visiškai ramiai – artimiausias atstumas nuo taršos zonos (30 km) iki Vilniaus miesto ribos yra 9,8 kilometro. „Tai tarsi ir nepatenka, bet labai arti ir labai jautru“, – dėl Vilniaus pastebėjo S.Norbutaitė.
Daugiau nei 100 tūkst. vilniečių
Arčiausiai Baltarusijoje veiksiančios elektrinės atsidurtų apie 137 tūkst. Vilniaus gyventojų iš keturių seniūnijų – Naujosios Vilnios, Antakalnio, Verkių ir Rasų. Vis dėlto valstybės institucijų sprendimu, šie žmonės kaip ir nepatenka į zoną, kurioje planuojami pagrindiniai apsaugomieji veiksmai. Susidarius ekstremaliai situacijai toje 30 km zonoje būtų imamasi skubių gyventojų apsaugos priemonių – gyventojai būtų evakuojami, taikoma jodo profilaktika ir kt. apsaugos priemonės.
Nors kalbama apie tai, kad evakuacijos Vilniaus miestui neprireiks, tačiau evakavimo ir laikino perkėlimo procedūros yra identiškos.
„Tos savivaldybės, kurios yra 30 km zonoje, turėtų evakuoti gyventojus, į tą procedūrą įeina ir gyventojų sanitarinis švarinimas, aprūpinimas papildomais drabužiais, geriamu vandeniu ir apskritai vandeniu, jeigu būtų užteršta Neris, psichologinė, medicininė pagalba, teritorijų aptvėrimas, eismo reguliavimas, radiacinių atliekų saugojimas ir kitos priemonės.
100 km zonoje, į kurią papuola ir Vilniaus miestas, būtų atliekama radiacinės taršos sklaidos prognozė, t. y., remiantis Radiacinės saugos centro pateiktais duomenimis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai apžvalgytų teritoriją ir nustatytų, kokia ta galimai Vilniuje bus taršos zona. Tam, kad įvertintų, kokia apimtimi vėliau galbūt reikėtų taikyti profilaktiką, rekomenduoti gyventojams slėpimąsi ir, jei reikėtų, avarijos padarinių šalinimą“, – kalbėjo S.Norbutaitė.
Išbandytų evakuacijos procedūrą
Visa tai surašyta valstybiniame plane. Nors aktyviai kalbama apie tai, kad evakuacijos Vilniaus miestui neprireiks, tačiau evakavimo ir laikino perkėlimo procedūros yra kone identiškos.
Skiriasi tik tai, kad evakavimas vykdomas skubiai, per 2-4 valandas, o laikinas perkėlimas – po tam tikro laiko. Žmonėms tektų užsidaryti langus, kažkiek laiko išbūti saugioje aplinkoje, bet jeigu tarša nesisklaidytų, tuomet reikėtų organizuoti laikiną perkėlimą.
„Todėl Vilniaus miesto savivaldybė norėjo ir nori rugsėjo 5 d. organizuoti civilinės saugos pratybas šitai procedūrai išsibandyti, jeigu reikėtų gyventojus laikinai perkelti, kad visą mechanizmą praktiškai pabandytų. Pratybų metu būtų aktyvuojamas savivaldybėje esantis Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Šiuo metu renkame statistus, kurie sutiktų atlikti evakuojamų gyventojų vaidmenį. Tie žmonės būtų surenkami, imituojama, kad jie savarankiškai atvažiuoja iki surinkimo vietų, iš ten nutransportuojame į tarpinį punktą, kur atliekama sanitarinė švarinimo procedūra. (…)
Gyventojai būtų švarinami, dalį prašysime atvykti su augintiniais, nes savivaldybei yra deleguota funkcija ir pasirūpinti augintiniais, tai bandytume imituoti ir augintinių švarinimą, tai sudėtinga procedūra, niekas nėra jos išbandęs, kaip toliau jais pasirūpinti. Kai visi švarūs, išdalinamas vanduo, maistas, į transporto priemones žmonės palydimi ir išlydimi saugia kryptimi“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Dalį žmonių prašysime atvykti su augintiniais, bandytume imituoti ir augintinių švarinimą, tai sudėtinga procedūra, niekas nėra jos išbandęs.
Kur evakuotų – nežinia
Pratybose ta saugi kryptis bus Ukmergės plentu. Nutikus nelaimei saugi kryptis būtų nustatoma pagal vėjo kryptį ir kitus parametrus. Tačiau kur vilniečiai galėtų įsikurti, jei evakuacijos ar laikino perkėlimo prireiktų, nėra aišku: kitos savivaldybės nenusiteikusios Astravo atominės elektrinės avarijos atveju priimti vilniečius. Šiuo metu tėra pasirašytas vienas susitarimas su Ukmergės rajono savivaldybe, kuri sutiktų priimti tūkstantį asmenų iš socialiai jautrių įstaigų.
„Kadangi dokumentuose valstybiniu lygiu nesakoma, kad Vilniaus miestą reikės evakuoti, tai valstybės lygiu ir nėra suplanuota, į kurią teritoriją reikės evakuoti. Dėl Švenčionių ir Vilniaus rajonų yra pasakytos savivaldybės, kurios turi priimti. Vilniaus miesto – to pusės milijono ir daugiau žmonių – niekas nenori priimti, mes rašėme visai Lietuvai, keletas mažų savivaldybių parašė, kas sutinka“, – teigė savivaldybės atstovė.
Vilniaus miesto – to pusės milijono ir daugiau žmonių – niekas nenori priimti.
Jeigu būtų nustatyta, kokios savivaldybės privalėtų priimti vilniečius, sostinei lengviau būtų sudaryti planus, kaip būtų elgiamasi, jeigu įvyktų nelaimė.
Nelaimės atveju savivaldybei svarbu perspėti gyventojus. Mieste yra sirenos, taip pat naudotina trumpųjų pranešimų sistema, tiesa, sirenos apie pavojų praneštų, kaip skaičiuojama, tik apie penktadaliui vilniečių. Trūksta informacijos ir apie tai, kiek Vilniaus vandenviečių būtų užterštos bei netinkamos naudoti, sanitarinio švarinimo palapinių esama vos keliasdešimt, kai reikėtų šimtų.
Geriausias visuomenės informavimas apie tai, kaip elgtis kilus grėsmei, anot S.Norbutaitės, galėtų būti animuoti filmukai – lengvai suprantama informacija, ką daryti, ką pasiimti su savimi ir t.t. Tačiau jų gamyba priklausys nuo finansavimo.
Ar valstybė yra įsigijusi jodo preparatų, kurių reikės gyventojams zonoje iki 100 km, Vilniaus savivaldybė nėra tikra. Esą vasarį Sveikatos apsaugos ministerija teigė, jog 2019-2021 metų biudžetuose tam pinigų nenumatyta. Tačiau vėliau viešai skelbta, kad jodo tabletės nupirktos, tad tikimasi, jog jos yra. Išdalinti preparatus gyventojams nelaimės atveju būtų savivaldybės pareiga. Vilniaus miesto savivaldybė yra jų nupirkusi ir išdalinusi savivaldybės darbuotojams.
