Aštri G.Landsbergio laikysena Vokietijos atžvilgiu: lenkti galvą ar dėkoti, kad visko nesugadino?

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį Vilniuje patvirtino, kad Lietuvoje bus dislokuota vokiečių brigada. Kurį laiką dėl to bangas kėlė ir tam tikras abejones reiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ar tokia jo laikysena padėjo Vilniui išgirsti taip lauktą Berlyno pažadą? Politologė Dovilė Jakniūnaitė abejojo, kad šio politiko vieša kritika prisidėjo prie aiškesnio vokiečių sprendimo formulavimo – esą nuoseklumas, darbas diskutuojant, bandant aiškinti savo situaciją, derinant pozicijas yra svarbiausia.

Roberta Salynė

Politikos aktualijų žurnalistė

Gabrielius Landsbergis / Skirmanto Lisausko /15min nuotr.

Pirmadienį B.Pistorius Vilniuje pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje.

Kartu jis kalbėjo, kad per kelis mėnesius to padaryti negalima, nes pirmiausia tam reikia ir technikos, ir atitinkamos įrangos.

Dėl infrastruktūros esą kalbamasi.

Pastarąjį kartą, kai B.Pistorius Lietuvoje lankėsi kovą, jis aiškino, kad Vokietija neketina Lietuvoje dislokuoti visos savo karių brigados.

Vokietijos gynybos ministras tąsyk sakė, kad būtina NATO lygiu apsvarstyti ir priimti sprendimus, ar čia reikalingas nuolat dislokuotas tokio dydžio karinis vienetas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Berlyne balandį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu buvo sutarta, kad Vokietijos brigada Lietuvoje laipsniškai bus dislokuota.

Tačiau G.Landsbergiui dėl to buvo daug neaiškumo.

Jis kalbėjo, kad Vokietija neatskleidžia visų kortų dėl brigados.

Taip pat – ragino svarstyti galimybes prašyti kitų sąjungininkų didesnio karinio buvimo Lietuvoje, kol ateis vokiečiai.

Dar anksčiau užsienio reikalų ministras svarstė, kad Vokietija „galbūt netgi gailisi“ pernai sutarusi su Lietuva dėl brigados šalyje, Vilniui ir Berlynui esą skirtingai suprantant vokiečių brigados priskyrimą Lietuvai, jis viešai buvo paraginęs Lietuvos bei Vokietijos vadovus paaiškinti šį susitarimą ir pan.

Toks viešas vyksmas buvo sulaukęs ir Vokietijos reakcijos.

Metų pabaigoje šios šalies ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas nurodė, kad kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o dėl viešai reiškiamo nepasitenkinimo nė vienas papildomas vokiečių karys neatvyks į Lietuvą.