Raštai – buvusiems ir dabartiniams vadams
„Raštai, sąrašai, kas taisytina mieste, kurį labai gražiai vadiname Saulės miesto vardu, buvo įteikti praėjusios kadencijos merui Genadijui Mikšiui, antrą kadenciją bebaigiančiam miesto Savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui, nebaigusiai dviejų kadencijų vicemerei Daivai Matonienei, pradėjusiai daug darbų, bet jų neužbaigus tapusiai aplinkos ministro Valentino Mazuronio viceministre, kur visos galimybės griebtis itin didelių Respublikos mastu darbų, tik vienas Dievas žino, kaip bus su jų užbaigimu, ir dabartiniam merui Justinui Sartauskui. Daugiau mieste nebėra kam rašyti“, – sako dabar nusivylęs B. Mitkevičius, bet vis tiek tikisi, kad galų gale miesto valdžia imsis tvarkyti Šiaulius.
Nuo kioskų iki šaligatvių
Tad dabar vyras nusprendė kreiptis į Šiaulių savivaldybės vadovus viešai su vadinamuoju aštuonių klausimų sąrašu.
Pirmiausia B. Mitkevičių piktina daug metų nenaudojami, aptriušę kioskai, kurie vis dar stovi įvairiose miesto vietose, nors jau lyg ir kelis kartus Šiauliuose buvo pradėtas rengti vajus juos pašalinti. Pradėtas, bet taip ir nepabaigtas.
Antrasis klausimas, į kurį B. Mitkevičius laukia atsakymo, – kada Draugystės prospekte bus atidarytas nemažai metų neveikiantis, krūmais apaugęs miesto tualetas. Negi miesto valdžia mano, kad miestiečiams ir turistams užtenka vienintelio viešo tualeto, esančio skvere po Savivaldybės langais?
Vilniaus pėsčiųjų gatvės ant betoninio pamato kažkada pastatyti trys įstiklinti reklaminiai stendai, iš kurių dviejų belikę yra tik pamatai, yra ketvirtasis B. Mitkevičiaus rūpestis. Juolab kad viename iš jų draikosi apie 80 centimetrų ilgio elektros kabelis.
Trečia, kiek metų dar reikės laukti, kad priešais Vilniaus g. 11A namą būtų sutvarkytas labai jau apgailėtinai atrodantis šaligatvis? „Einant Prūdelio link, dešinėje pusėje, sovietų metais padaryta tai siaurėjanti, tai platėjanti asfalto danga, kuri vietomis nuolat šlapia (iš kažkur atsiranda vanduo) ir yra pavojinga visais metų laikais. Ypač vasarą, kai jaunos mamos su vežimėliais, jų paaugusios atžalos su paspirtukais lekia žemyn, Prūdelio link, o paaugliai su dviračiais nardo tarp einančių mamų su vežimėliais ir džiaugiasi savo „pramoga“, galinčia baigtis nelaime“, – paaiškina B. Mitkevičius.
Skaudulys – senoji bulvaro dalis
Vilniaus pėsčiųjų gatvės ant betoninio pamato kažkada pastatyti trys įstiklinti reklaminiai stendai, iš kurių dviejų belikę yra tik pamatai, yra ketvirtasis B. Mitkevičiaus rūpestis. Juolab kad viename iš jų draikosi apie 80 centimetrų ilgio elektros kabelis.
Penktasis – šalia amfiteatro, kuriame koncertuoja ne tik miesto kolektyvai, bet ir atlikėjai iš visos Lietuvos bei užsienio, stovinčios surūdijusios kolonos. „Kiek metų prašiau buvusios vicemerės nudažyti scenos kraštuose esančias kolonas, perdažyti išmargintas sienas. D. Matonienė Vilniuje, o jos įpėdiniai dar nespėjo išsiaiškinti, ar čia reikia ką nors daryti“, – apgailestauja B. Mitkevičius.
Šeštas klausimas irgi susijęs su šiauliečių ir miesto svečių pamėgtu bulvaru. „Čia buvo pastatyta apie 100 gražių suolų, o prie „Gaidžio“ laikrodžio keletas jų net su stogeliais. Dabar jų dalies nebėra, o likusieji apgailėtinos būklės. Per 8 metus be didelių pastangų kasmet po 12 suolų pakeičiant naujais būtų galima pakeisti visą 100“, – skaičiuoja B. Mitkevičius.
Septintas klausimas – ar negalima pašalinti per dvidešimt dar sovietmečiu pastatytų šviestuvų, reklaminių stendų, kurie dabar yra aplūžę, išsuktais metaliniais virbais, kad tos lūženos neterštų Saulės miesto vardo.
O aštuntasis klausimas – ko laukia daugiau nei prieš du dešimtmečius prie senojo viaduko, žaliojoje vejoje, pastatyti trys skirtingo aukščio, didelio diametro betoniniai stulpai – reklaminiai akcentai. „Gal miesto buvę ir esami vadai prieš šias „skulptūras“ yra bejėgiai? Gal tuos stulpus padabinti miesto vadų portretais?“ – ironizuoja B. Mitkevičius.
Tikimasi viešąsias erdves sutvarkyti iš esmės
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras pripažįsta, kad B. Mitkevičius daugeliu atvejų yra teisus: galima iš senosios bulvaro dalies pašalinti sulaužytus suolus, šviestuvus, stendus ar juos suremontuoti, jei tai nereikalauja didelių lėšų.
Pavyzdžiui, paskutiniu metu buvo nukelti dar trys labai prastos išvaizdos kioskai.
„Tuos darbus ir atliekame, bet gal ne visada suspėjame, gal mūsų specialistai ne viską ir pastebi. Manau, kad kai ką čia galima remontuoti, tačiau tam reikia nemažų pinigų“, – sako V. Vingras.
O Šiaulių miestas gali gauti tų „rimtų“ pinigų iš trijų šaltinių, kurie pastaruoju metu esą ir yra aptariami Savivaldybėje. Vienas iš tų šaltinių – Europos Sąjungos finansuojama programa „Urban“, skirta tvarkyti miesto centrus.
Pasak Administracijos direktoriaus pavaduotojo, prieš ruošiant Šiaulių miesto centro sutvarkymo projektą, reikia nustatyti centro ribas, kurios turėtų, jo manymu, apimti Prisikėlimo aikštę, Kaštonų alėją, Šaulio aikštę ir galbūt senąją bulvaro dalį.
„Rengiant šį planą reikia gerai pagalvoti, kur ir kiek turės būti ir viešųjų tualetų, nes esamų jau nebeapsimoka remontuoti. Gal nebūtinai jie turėtų būti po žeme, nes užsienyje tokių statinių problema sprendžiama įvairiai“, – pastebi V. Vingras.
Kartu, V. Vingro nuomone, turėtų būti tvarkomos viešos erdvės, esančios pietiniame miesto rajone: Lieporių parkas, Dainų pėsčiųjų takas ir t. t., nes būtent šiame rajone gyvena du trečdaliai šiauliečių.
Kadangi iš „Urban“ programos viskam tikėtis finansavimo neįmanoma, todėl tikimasi tam panaudoti vadinamuosius regioninius pinigus ir valstybės finansavimą.
Tad viską lems tai, koks bus 2014-2020 metais finansavimas iš visų trijų šaltinių.
.
