Kompleksą sudaro sufoziniai cirkai (pusapvalė dauba, esanti nuolydį turinčiame šlaite), šaltiniai ir versmės.
Pagrindinio ir didžiausio sufozinio cirko centro plotis tarp viršutinių briaunų siekia apie 60 metrų, gylis – apie dešimt metrų. Dugne yra 50 metrų ilgio ir 30 metrų pločio „sala“, kurios smėlingo grunto masyvas vidutiniškai 1,5 metro storio, apskalaujamas požeminio vandens, trykštančio iš cirko šlaitų papėdės.
Visoje teritorijoje yra daugiau mažesnių cirkų, skirtingo vandeningumo ir aktyvumo geodinaminių procesų prasme.
Lietuvos geologijos tarnyba patvirtino, kad tai unikalus gamtos kompleksas, kuriame holocene ir dabartiniais laikais vykstanti požeminio vandens iškrova formavo ir tebeformuoja reljefą.
„Todėl šis didžiausias „Girininko“ cirkas vienareikšmiškai vertas būti paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu“, – teigiama pranešime.
Anot jo, detaliai kartografavus teritoriją tarp Baltelio bei Kampuočio ežerų šiaurėje ir Pravalo ežero pietuose, kurios prieigose yra ir daugiau natūralių, unikalių bei tipiškų poledynmetinių reljefo formų, siūloma svarstyti galimybę čia steigti geomorfologinį draustinį.
Asvejos regioninis parkas yra rytų Lietuvoje, jis išsidėstęs trijuose rajonuose: Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų. Jis užima 12 tūkst. 208 hektarus, nustatyta 750 ha ploto buferinės apsaugos zona.
Parkas įsteigtas 1992 metais siekiant išsaugoti Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.