Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 04 28

Ateities svajonių vaizdelis: idealus vizitas pas šeimos gydytoją

Jau daug metų Lietuvoje bandoma gerinti šeimos gydytojo institucijos reputaciją ir plėsti šių gydytojų funkcijas. Taip tikimasi sumažinti gyventojų nepasitenkinimą dėl ilgų eilių pas specialistus, tačiau kartais ir šeimos gydytojo tenka palaukti iki 2 savaičių. Su Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovu prof. Leonu Valiumi kalbėjomės, kaip idealiai turėtų atrodyti šeimos gydytojo darbas.
Dainavos poliklinikoje
Dainavos poliklinikoje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Ne tam mokėsi, kad vien tik popierius išrašinėtų?

Suprasti akimirksniu

  • Siūlo išplėsti šeimos gydytojo komandą ir daugiau įgaliojimų suteikti slaugytojai
  • Kadangi šeimos gydytojas skatinamas siųsti pacientą pas specialistus, pats kvalifikaciją praranda
  • Daug vilčių dedama į naująsias technologijas

Paklaustas, kodėl būtent šeimos gydytojas sulaukia didžiausios pacientų pasipiktinimo ir kritikos bangos, medikas teigė, kad nepatenkintųjų sveikatos priežiūros sistema yra visur.

„2006 m. buvo tirtas pasaulio šalių gyventojų pasitenkinimas sveikatos priežiūros sistema. Lietuvos šiame tyrime nėra, bet jis parodė, kad aukščiausius reitingus turi Olandija, kurioje patenkinti net 51 proc. gyventojų.

Olandija laikoma pavyzdžiu geriausiai organizuotos sveikatos priežiūros sistemos paslaugų ir kokybės prasme. Amerikoje gyventojų pasitenkinimas siekė vos 23 proc., o kitos Europos valstybės pasiskirstė tarp šių skaičių. Pas mus visas nepasitenkinimas, aišku, pirmiausiai išliejamas ant pirminės grandies – šeimos gydytojo. Natūralu – iešmininkas visada kaltas“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, viena problemų grupė susijusi su biurokratizmu, kuriuo apkraunami šeimos gydytojai. Pavyzdžiui, siuntimų pas specialistą, kurie iš esmės neturi gydymo indikacijų, išrašymas, kadangi pagal ligonių kasų ir ministerijos nurodymus, norint išrašyti kompensuojamus vaistus, reikia gauti specialisto pritarimą. Dėl to automatiškai didėja srautai ir pas šeimos gydytoją, ir pas specialistus.

Natūralu – kaltas visada iešmininkas.

Nors seniai kalbama apie tai, kad reikia plėsti šeimos gydytojo komandą ir daugiau įgaliojimų suteikti slaugytojoms, kompensuojamų vaistų receptą vis dar pratęsia, dokumentus nedarbingumo lygiui nustatyti tvarko pats šeimos gydytojas, o teisės aktai ir galiojančios tvarkos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, nuolat keičiasi kompensuojamų vaistų sąrašas, jų skyrimo indikacijos ir kompensavimo schema.

Jei gydytojas suklys, ligonių kasos gali paprašyti atlyginti žalą Privalomojo sveikatos fondo biudžetui. Profilaktinius patikrinimus taip pat galėtų atlikti slaugytojos, tačiau trūksta elementarios vietos. Gydytojo kabinetai dirba keliomis pamainomis, o pamainos keičiasi iš karto viena po kitos – gydytojas netgi nespėja po darbo užpildyti atidėtų ligos istorijų.

Poliklinikos suinteresuotos, kad šeimos gydytojas siųstų pas specialistą

„Dar viena bėda, kad Vilniuje ir Kaune liko didžiosios poliklinikos, kuriose su šeimos gydytojais dirba ir specialistai, todėl yra du finansavimo srautai – pagal prisirašiusių gyventojų skaičių ir pagal specialistų konsultacijų skaičių. Aišku, administracija nori užsitikrinti didesnius finansavimo srautus, todėl šeimos gydytojai skatinami siųsti pacientą specialisto konsultacijai, užuot jį gydę patys. Natūralu, kai metų metus šeimos gydytojas neatlieka tam tikrų procedūrų, jis praranda kvalifikaciją.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Leonas Valius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Leonas Valius

Pavyzdžiui, jeigu pacientas ateina su nugaros skausmu, o administracija nori, kad toks žmogus patektų pas neurologą, šeimos gydytojas vykdydamas administracijos norą nesuka galvos, dėl ko šis skausmas atsirado, o pacientui atrodo, kad šeimos gydytojas daugiau nieko ir nemoka, tik siuntimus išrašinėti“, – svarstė L.Valius.

Pasak jo, šeimos gydytojai yra paruošiami gerai – mūsų rezidentai geidžiami Vokietijoje, Norvegijoje kaip gerai paruošti specialistai. Tačiau jeigu medikas, išmokęs siūti žaizdą, penkerius metus to nedarė, nes šalia dirba chirurgas, natūralu, kad ir nebemokės.

„Specialistų funkcija – identifikuoti ligą, išgelbėti gyvybę, atlikti reikiamus tyrimus ir pareikšti nuomonę, ką toliau daryti. O toliau žmogus gydomas pirminėje grandyje. Šeimos gydytojas turi būti tarsi sveikatos advokatas, vadybininkas, kuris nuolat stebi savo pacientą ir atlieka gydymo korekcijas. Tarkime, žmogus skundžiasi pilvo skausmais. Šeimos gydytojas jį nusiunčia pas gastroenterologą, bet šis nieko neranda. Pacientas grįžta pas šeimos gydytoją. Problema išspręsta? Aišku, kad ne. Šeimos gydytojas turi sukti galvą ir toliau ieškoti sprendimo.

Kitas pavyzdys. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi keletą lėtinių ligų ir, patekę pas specialistus, kadangi privalu pas juos nusiųsti, grįžta su 12 kompensuojamų vaistų receptų. Taigi gydytojui tenka arba sukti galvą, kaip sumažinti šį vaistų skaičių, kadangi koreguoti gydymą jis turi teisę, arba, nesukant galvos, išrašyti visus dvylika“, – pasakojo medikas.

Ateities viltis provincijos gyventojams – telemedijos paslaugos

Pasak šeimos gydytojo, šiuo metu neveikia ir e-sveikatos sistema, kuri gerokai palengvintų gyvenimą ir gydytojams, ir pacientams. Pavyzdžiui, elektroninį receptą išrašyti šiandien užtrunka iki 15 minučių, kai įgudusia ranka jį galima išrašyti per 2 minutes. Vis dar neįdiegtos telemedicinos paslaugos.

„Kam jos būtų naudingos? Pavyzdžiui, diabetu sergantis žmogus kartą per metus turi pasitikrinti akių dugną, ar nepažeistos kraujagyslės. Šeimos gydytojas galėtų su įranga nufotografuoti akių dugną ir išsiųsti specialistui, kuris įvertintų vaizdą. Tuomet žmogui nereikėtų palikti melžiamos karvės ir važiuoti didelį atstumą iki gydymo įstaigos, registruotis, stovėti eilėje ir gauti numeriuką atvykti dar po mėnesio. Natūralu, kad dėl tokių nebūtinų vizitų didėja eilės, o pacientai nepatenkinti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Popierius visada galima užpildyti tinkamai – ne rašyti, kad aš nemoku išimti siūlų, o kad žaizda supūliavo.

Kaip jis vertina siūlymą, kad šeimos gydytojui būtų mokama ne už prisirašiusių pacientų skaičių, bet už realiai suteiktas paslaugas? Pasak L.Valiaus, tokia tvarka šiuo metu įgyvendinta profilaktikos programoms ir kai kurių ligų stebėsenai, o atlikti kitas šeimos gydytojo normai priklausančias funkcijas ligonių kasos gydytojų neskatina.

„Pavyzdžiui, šeimos gydytojas turi mokėti išimti iš žaizdos siūlus, bet jis gali to nedaryti, kai šalia chirurgas. Juk popierius visada galima užpildyti tinkamai – ne rašyti, kad aš nemoku išimti siūlų, o „žaizda supūliavo“. Kita vertus, nors ligonių kasos numačiusios, kad tam tikra dalis fiksuotame mokestyje už pacientą paskaičiuota ir chirurginėms operacijoms, už konsultaciją, galima teigti, antrą kartą sumokama ir chirurgui. Jei būtų didesnė kontrolė, kokias gydymo paslaugas teikia šeimos gydytojas, atsirastų motyvacija jas atlikti. Juk kiekvienas dirbantis žmogus turi turėti motyvaciją uždirbti“, – svarstė pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?