Suskaičiuoti profesionalus, suspėjusius įsitvirtinti tokiuose finansų centruose, kaip Londono Sitis, ir skalsesnės emigranto duonos ieškojusias bei asmeninių priežasčių į užsienį išviliotas garsenybes, kurie nusprendė toliau darbuotis tėvynėje, vienos rankos pirštų jau nebeužtenka.
B.Nicholson su britu vyru nusprendė: pabandys gyventi Lietuvoje, kad paskui nesigraužtų, jog norėjo, bet nesiryžo.
Kanarai rojumi netapo
Praeityje garsų dainininką Algį Frankonį iš Kanarų namo parviliojo noras grįžti ten, kur priklausytų būti pagal išsilavinimą ir kur jis kadaise išgarsėjo, – į sceną: „Baigiau Muzikos akademiją, o ten dirbau viešbučio direktoriumi, kitus darbus, kurie man buvo neįdomūs. Iš pradžių buvo etapas, kai reikėjo šeimai sukurti gerovę. Lietuvoje tikriausiai to nebūtų pavykę, nors ir turėjome gerų pasiūlymų, net Maskvoje koncertuodavome. Važiavome tik metams, paskui prasidėjo verslas ir likome. Įsuko rutina, bėgo metai, kol kartą pagalvojau: ką aš čia veikiu? Aš juk muzikantas, man reikia groti, dainuoti, o ne verslą daryti.“
Tuos 20 metų jis nebuvo visai atitrūkęs nei nuo dainavimo – Ispanijoje irgi dažnai paimdavo mikrofoną, – nei nuo Lietuvos. Frankoniai kasmet atvažiuodavo po kelis kartus, vasaras leisdavo gimtinėje. „Aš ten tik dirbu, o gyvenu Lietuvoje“, – taip visiems sakydavo atlikėjas.
 |
| Algis ir Valdemaras Frankoniai |
A.Frankonis pykteli, jei kas nors stebisi, kad jis patogų ir saulėtą gyvenimą išmainė į vėsią ir lietingą Lietuvą: „Keistas lietuvių įsitikinimas, kad Kanarų salos yra rojus. Man ten neįdomu, ne mano žmonės, kultūra, viskas svetima. Vis tiek nesi pilietis, nors žmonės puikūs, nuoširdūs, šypsosi, o čia – daug niūrių, liūdnų veidų.Lietuvoje gyventi nelengva, bet ir Ispanijoje kai kuriems dabar sunku.“
Dainininkas sako, kad į gimtinę grįžęs ne pensijos gauti, o koncertuoti. Planuose – ne vienas projektas, mažiausiai trys albumai. Su Judita Leitaite ir Liudu Mikalausku parengė romansų programą. Romansus su J.Leitaite ketina atlikti ir duetu, ruošiasi vėl koncertuoti su broliu Valdemaru.
Žmona Liuda kol kas liko Kanaruose – jai ten patinka. O dukra Loreta jau ne vienerius metus gyvena Los Andžele. „15min“ atlikėją pagavo kaip tik pakeliui į JAV, kur jis išskrido pas dukrą Velykoms.
Emigrantu taps lietuvės vyras britas
Televizijos laidų vedėja bei kulinarijos knygų autorė Beata Nicholson emigrantu pavers savo vyrą Tomą. Mintis grįžti šovė dar pernai vasarą, besikalbant, ko jauna šeima tikisi iš gyvenimo.
 |
| Beata Nicholson |
„Nusprendėme, kad norime daugiau laiko praleisti su vaikais (aš ir Tomas), mažiau dirbti (Tomas), valgyti daugiau mano tėčio pomidorų ir kitų namie užaugintų daržovių (aš), būti arčiau gamtos ir mažiau skraidyti (aš), daugiau laiko praleisti su mano šeima (aš), daugiau sportuoti (Tomas), auginti vištas (aš), dažniau atostogauti ne Lietuvoje (Tomas), patobulinti lietuvių kalbą (Jurgis ir Tomas)“, – savo tinklaraštyje išdėstė Beata.
Savaitraščiui „15min“ ji pasakojo visuomet norėjusi grįžti, todėl puoselėjo ryšius su likusiais Lietuvoje, nesiekė karjeros Anglijoje, bet lanksčiu grafiku dirbo Lietuvos televizijose – klausė širdies ir darė, kas patinka, o ne kas perspektyviau. Jaunai moteriai už karjerą svarbiau vaikai, Lietuvoje gyvenanti sesuo, tėvas (mamos jau nebeturi), kasdienis bendravimas – tikras, o ne virtualus.
„Kraustydamiesi nieko neprarandame. Londone susikūrėme gyvenimą, turėjome draugų, bet juos pamatyti sudėtinga. Lengviau iš Lietuvos į Londoną nuskristi, – tikino B.Nicholson. – Didelio miesto sindromas – viskas vyksta lėčiau, gyvenimą reikia planuoti dviem savaitėms į priekį. Lietuvoje mes anksčiau dažnai būdavome: vaikai – tris keturis kartus per metus, Tomas – du, aš – kas mėnesį.“
Lietuvon atsikraustęs britas su žmona apsikeis vietomis – dabar jam teks skraidyti į Londoną pasirūpinti verslu, bet turės daugiau laiko atžaloms Izabelei ir Jurgiui, kurie lankys mokyklą Vilniuje.
Tuo metu Beatai bus paprasčiau filmuotis laidoms, ji toliau rašys tinklaraštį, rengia jau ketvirtą receptų knygą. Moters širdį džiugina, kad vėl galės tiesiai iš daržo skanauti burokėlių, agurkų ir pomidorų, grybauti ir kasti bulves, važiuoti į mišką mėlynių ir grybų, draugams puotas kelti ir kada užsimaniusi nuvažiuoti prie ežero ar jūros.
„Sulaukiau neįsivaizduojamos paramos, nors kraustytis su vaikais nėra taip paprasta. Bet nereikia sureikšminti, žmonės keliasi iš vieno miesto į kitą. Geriau pabandyti ir sužinoti, kad netiko, nei pusę gyvenimo galvoti: o kaip būtų buvę, jei…“, – pasakojo Beata. Žurnalistė savo sprendimą palygino su diskoteka: „Gali stovėti prie sienos ir laukti, kol pakvies šokti, o gali pats eiti ir išbandyti visus patinkančius judesius be raginimų.“
Mokėsi gyventi kukliai
Dar vienas buvęs londonietis Mykolas Majauskas 2008 metais grįžo patarinėti ekonomikos ir finansų klausimais premjeru tapusiam Andriui Kubiliui. Dabar M.Majauskas jau nebe patarėjas, bet ir į Londoną jo nebetraukia.
 |
| Mykolas Majauskas |
Tuo metu jaunas finansininkas jau pustrečių metų dirbo Sityje, investiciniame banke „Barclays Capital“ ir iš arti matė beprasidedančią krizę. Laikas buvo patogus pokyčiams, mat tarptautinėse finansų rinkose įsivyravo pesimistinė nuotaika, sumažėjo naujų įdomių projektų.
Tuomečio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vygaudo Ušacko rekomenduotas, 2008-ųjų pabaigoje susitiko su Vyriausybę formuojančiu konservatorių lyderiu A.Kubiliumi. Ilgai Mykolo įtikinėti nereikėjo.
Į užsienį vaikinas išvyko 19-os, metus pasimokęs Vilniaus universitete ekonomikos. Kelis mėnesius Sidnėjuje (Australija) padirbėjęs padavėju, įstojo į Sidnėjaus universitetą, kurį baigęs įsidarbino Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto bendrovėje. Po ketverių metų perėjo į „Barclays Capital“, kurį vėliau padėjo atvilioti į Lietuvą.
„Per daug metų užsienyje buvau gerokai nutolęs nuo Lietuvai svarbių problemų ir jaučiausi skolingas už suteiktą galimybę laisvai išvykti bei tobulėti užsienyje, – savaitraščiui „15min“ sakė M.Majauskas. – Entuziazmas priimti iššūkius ir dirbti kartu nugalėjo baimes. Netradicinį sprendimą palikti Londoną ir grįžti į Lietuvą kolegos banke sutiko padrąsinimais ir mandagiais pažadais priimti atgal. Pasitariau su tėvu ir parkeliavau su šeima.“
Be to, stojus krizei jis negalėjo būti tikras dėl savo darbo vietos: „Jei būčiau likęs savo pozicijoje banke, tikėtina, kad per porą metų būtų pasiūlę pasitraukti.“ Tačiau net tuomet būtų nesunkiai radęs naują darbą, o toks aiškumas „kartais užknisa ir norisi supurtyti gyvenimą“.
Savo sprendimo pašnekovas tikino nesigailintis – metai Vyriausybėje buvo įdomūs, nors teko prisitaikyti prie naujos aplinkos ir gyvenimo sąlygų.
„Didelis pajamų skirtumas tarp Vilniaus ir Londono humoro jausmą namuose pakėlė į naują lygį, – juokėsi M.Majauskas. – Išmokome gyventi kukliai. Ilgai nedvejodamas namuose pritaikiau gerąją valstybės finansų valdymo praktiką – sumažėjus pajamoms namų iždo valdymą perleidau į moteriškas rankas.“
Atsivėrė naujos galimybės
Kita vertus, pasak M.Majausko, Lietuvoje gyventi daugeliu požiūriu patogiau, pasistengus čia galima susikurti net skandinavišką gyvenimą.
Išmokęs gyventi kukliau M.Majauskas pamatė ne tik Lietuvos trūkumus, bet ir privalumus.
Tik rizika materialine prasme – didesnė: šiandien turi gerai apmokamą darbą – rytoj nebeturi nei jo, nei perspektyvų rasti panašų, banke padedi indėlį – po metų banko nebelieka, pritrauki investicijų – pakeitus įstatymus po mėnesio verslą tenka uždaryti. Korupcija, šešėlis ir menka darbo kultūra – labiau taisyklė nei išimtis, bet kartu esame viena sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, diegiamos naujos technologijos, o visuomenė išsilavinusi.
Po konservatoriams nesėkmingų Seimo rinkimų knietėjo pačiam išbandyti šalies darbo rinką, todėl M.Majauskas išsiuntė laiškus keturių didžiausių bankų vadovams.
„Dirbant Vyriausybėje visi buvo geri draugai, skambindavo, rašydavo, kviesdavo į renginius, siųsdavo šv. Kalėdų sveikinimus. Vienas į laišką neatsakė, kitas pasiūlė kada nors susitikti, trečias po kelių savaičių pasiūlė darbą, ketvirtas parašė tą pačią dieną su patraukliu darbo pasiūlymu. Nėra taip blogai, kaip kartais gali pasirodyti“, – prisimena buvęs londonietis.
Tačiau pašnekovas nėjo dirbti ten, kur jo laukė. Jis pasiėmė individualios veiklos pažymėjimą ir pradėjo konsultuoti įmonių pardavimo ir investicijų pritraukimo reikalais. Dabar M.Majauskas yra „Pigu“ grupės, vienos didžiausių interneto parduotuvių Lietuvoje, valdybos narys ir planų grįžti į aktyvią valstybės finansų politiką neturi.
Grįžo dėl jaunimo susitikimo
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) vadovas Kęstas Pikūnas dar dešimtoje klasėje žinojo, kad trauks į Jungtinę Karalystę. Baigęs mokyklą Panevėžyje mokė vaikus anglų kalbos ir studentus ruošė egzaminams, o po metų su vyresniu broliu išskrido į Londoną mokytis vadybos bei rinkodaros.
 |
| Kęstas Pikūnas |
Už mokslus tik iš pradžių sumokėjo tėvai, paskui sukosi pats – naktimis dirbo apsaugininku. Laiko rasdavo ir visuomeninei veiklai – buvo atsakingas už universiteto sporto programą, organizavo varžybas, buvo moterų futbolo komandos treneris, žaidė krepšinį, rinko pinigus labdarai, buvo universiteto verslo asociacijos prezidentas, įkūrė universiteto kavinę.
Vėliau įsiliejo į PLJS veiklą ir ėmėsi verslo – visame pasaulyje ieškojo užsakymų vienai lietuviškai spaustuvei. Bet po 12 metų Londone nusprendė kraustytis į Vilnių ir savo pavyzdžiu parodyti tautiečiams, kad gimtinėje jie laukiami.
„Tokios mintys aplankydavo dažnai, gal todėl, kad pirminis planas ir buvo baigus studijas iš karto grįžti atgal. Sprendimą nulėmė paprasta priežastis – organizuoti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, kuris vyko pernai vasarą“, – „15min“ pasakojo K.Pikūnas.
K.Pikūnas: „Ar pasiilgstu gyvenimo ten? Taip. Bet lygiai taip pat, gyvendamas ten, pasiilgdavau Lietuvos ir mažų dalykų, kurių negalėdavau gauti.“
Jis neturi priežasčių graužtis dėl tokio sprendimo: „Mane supa mylimi draugai, šeima ir kultūra, kurioje augau. Ar pasiilgstu gyvenimo ten? Taip. Bet lygiai taip pat, gyvendamas ten, pasiilgdavau Lietuvos ir mažų dalykų, kurių negalėdavau gauti. Visas gyvenimas yra detalės, kurių kartais neįvertiname. Esu laimingas čia ir dabar.“
Nuo scenos – į darbininkus
Simboliškiausiu tapo Atgimimo laikų žvaigždės, dainos „Grįžtu namo“ atlikėjo Arvydo Vilčinsko reemigracija 2011-ųjų pabaigoje – kone po dviejų dešimtmečių, praleistų JAV. „Man pačiam tai – tarsi naujoji emigracija“, – tuomet sakė jis.
Dainininkas iškart pradėjo koncertų turą. Būtent muzikinė veikla tapo vienu svarbiausių akstinų kraustytis atgal.
Kadaise už Atlanto vyras su antrąja žmona iškeliavo metams, gal porai – kol atsigaus po nesėkmingai susiklosčiusio verslo. Manė, kad Amerikoje nebus gėda dirbti bet kokį darbą: „Lietuvoje negalėjau – kiekvienas šuo čia mane atpažintų.“
Anksčiau nedirbusiam fizinio darbo, JAV lengva nebuvo – iš pradžių lakavo prekybos centrų ir ligoninių vinilo grindis, teko valyti, vėliau vadovavo keliems darbininkams. Po kurio laiko nedidelėje turkų įmonėje nedažytus ir nelakuotus baldus vertė „antikiniais“, užsiėmė restauravimu, aštuonerius metus sėdėjo prie vilkiko vairo ir kraustė žmones visose Amerikos valstijose, o galiausiai pradėjo remontuoti namus ir butus.
 |
| BFL/Aliaus Koroliovo nuotr./Arvydas Vilčinskas |
Sunku tapo tik kai vėl nusipirko gitarą ir sukūrė naują albumą.
Grįžta vis daugiau
Reemigracija – Lietuvos piliečių grįžimas iš užsienio – pastaraisiais metais suaktyvėjo. Pernai emigrantų sumažėjo 12,8 tūkst., o grįžusiųjų padaugėjo 3,3 tūkst.
Į šalį iš viso grįžo 17,3 tūkst. piliečių – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais, kai grįžo apie 14 tūkst. žmonių – maždaug 3 kartus daugiau nei 2010-aisiais. Kone kas antras grįžo iš Jungtinės Karalystės, kas aštuntas – iš Airijos, kas dvyliktas – iš Norvegijos. Panašios tendencijos buvo ir 2011-aisiais. Dauguma parvykusiųjų – jauni žmonės.
Tiesa, išvykstančiųjų vis dar buvo 2,1 karto daugiau nei parvykstančiųjų, nors jų srautas truputį nuslūgo. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos iškeliavo 41,1 tūkst. gyventojų (1,3 karto mažiau nei užpernai, kai išvykimą deklaravo 54 tūkst. emigrantų – beveik 29 tūkst. mažiau nei 2010 m.). Tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 13,7 emigranto.
Beveik 80 proc. žmonių pernai deklaravo išvykimą į Europos Sąjungos valstybes, daugiausia – Jungtinę Karalystę (48 proc.) ir Airiją (9 proc.). Lietuviai taip pat emigravo į Vokietiją, Norvegiją (po 8 proc.), JAV (4 proc.), Ispaniją (3 proc.), Švediją, Rusiją, Daniją (po 2 proc.)
