Labiausiai su vakcinavimu Lietuvoje atsilieka kiek daugiau nei 30 tūkst. gyventojų turinti Šalčininkų rajono savivaldybė.
Čia, Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, pirmąja vakcinos doze paskiepyta tik 7,7 proc., antrąja – 3,77 proc. gyventojų.
Šalčininkų rajonas abejoja, ar prisivys
Šalčininkų savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič sako nežinanti, kodėl su skiepijimo tempais rajonas taip atsilieka.
Galbūt, anot jos, pati vakcinacijos pradžia nebuvo sklandi.
„Gal nuo pradžių čia nelabai greitai buvo. Gal medikai bijojo, kaip viskas pavyks, nelabai turėjo laiko visiems paskambinti. Bet dabar matom, kad žmonės apie vakcinaciją žino. <...> Nepasakyčiau, kad žmonėms trūksta informacijos“, – 15min komentavo R.Sokolovič.
Ji teigė tikinti, kad šią savaitę paskieptųjų nuo COVID-19 padaugės, bet pripažino: „Pavyti visą Lietuvą bus sunkoka.“
Pavyti visą Lietuvą bus sunkoka.
Šalčininkų rajonas skiepytis nuo COVID-19 senjorus, sergančius lėtinėmis ligomis, pareigūnus ir kitus asmenis iš prioritetinių grupių vakcinuotis kvietė ir savaitgalį.
Per šeštadienį pasiskiepijo 134, sekmadienį – 43 žmonės, nurodė R.Sokolovič.
„Turėjom užsirašiusių pagal sąrašą, kai kurie turėjo gauti antrą vakcinos dozę iš prioritetinių grupių, bet atėjo ir daug, kurie užsirašę nebuvo. Buvo viešosios tvarkos specialistai, žiūrėjo, kad nebūtų atsitiktinių žmonių ar iš kitų grupių, atvykusių iš kažkur, ne iš rajono“, – pasakojo ji ir teigė, kad gyventojai galėjo skiepytis kompanijų „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) vakcinomis.
-
Prezidentūra reiškia susirūpinimą dėl per lėtos senjorų vakcinacijos: juos siūloma skiepyti ir namuose
-
Ne visos savivaldybės skiepijimą nuo COVID-19 tęs savaitgalį – per mažai vakcinų
-
EVA aiškinasi galimus ryšius tarp „Johnson & Johnson“ vakcinos ir krešulių
-
EVA aiškinasi galimus ryšius tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir reto kraujagyslių susirgimo
-
Dėl sutrikimų gamyboje Lietuva praėjusią savaitę negavo „AstraZeneca“ vakcinos siuntos
Jų esą po savaitgalio nepanaudotų liko mažai.
„Šiai dienai liko mažai likučių, o šiai savaitei vėl vakcinų gaunam, kiek žinau, virš 1 tūkst. dozių“, – teigė savivaldybės atstovė.
Sunku įtikinti senjorus
Paklausta, kokia dalis rajono žmonių, 65-erių ir vyresnių, yra gavusi skiepą, R.Sokolovič nurodė, jog tokių iki 20 proc.
„Kažkaip mažokai. Šiuos žmones kalbinam, prašom ir važiuojam pas juos. Buvo tokių atvejų, kada reikėjo nuvažiuoti ir į namus“, – komentavo ji.
Šiuos žmones kalbinam, prašom ir važiuojam pas juos.
Kodėl vyresnio amžiaus žmonės skiepytis nenori?
R.Sokolovič svarstė, jog jie išsigąsta nepageidaujamų reakcijų, kai sužino, jog kažkam po skiepo buvo blogai, nesiskiepyti jiems pataria vaikai.
„Daug kas klausia savo vaikų, kaip pasakys vaikai. Kaimynei buvo blogai, nelabai gerai jautėsi po skiepo, tai ir aš tada bijau – yra visokių tokių pasakymų.
Seniūnai, medikai, socialiniai darbuotojai skambina, žiūrim, kad tie žmonės per telefoną gautų žinutę su informacija, kad jie gali pasiskiepyti“, – teigė savivaldybės atstovė.
Problemos, kad būtų daug nenorinčių skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina, rajone, pasak jos, nėra.
„Ypač pareigūnai norėjo „AstraZeneca“, ėjo skiepytis, ėjo jaunesni žmonės“, – teigė R.Sokolovič.
Tiesa, ji pažymėjo, kad vieša komunikacija apie „AstraZeneca“ vakciną nėra sklandi: „Dabar, kai pasakė, kad tik vyresnio amžiaus žmonėms geriau skiepytis „AstraZeneca“, vėl nebuvo labai gerai. Žmonės nelabai žino, ką daryti, kokia čia vakcina geriausia.“
Vilniaus rajonas nenori skiepytis „AstraZeneca“
Užtat Vilniaus rajono gyventojai „AstraZeneca“ vakcinos, net ir po to, kai ja pasiskiepijo aukščiausi šalies vadovai, politikai, nenori.
Atsigavimo po to, kai politikai skiepijosi, mes nematome.
„Vilniaus rajono gyventojai tikrai nenori skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Atsigavimo po to, kai politikai skiepijosi, mes nematome.
Nuo ketvirtadienio, kai gavom daugiau „Pfizer“ vakcinos dozių ir atidarėm vakcinacijos laikus, tada daugiau rajono gyventojų ir 65 metų, vyresnių atsirado norinčių skiepytis būtent „Pfizer“ vakcina“, – 15min pasakojo Vilniaus rajone vakcinaciją nuo COVID-19 organizuojančios Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiosios gydytojos pavaduotoja pirminės asmens sveikatos priežiūrai Daiva Kabutienė.
Kas padėtį galėtų ištaisyti?
Apie „AstraZeneca“ vakciną, pasak jos, reikia daugiau teigiamos informacijos: „Kad nebūtų formuojama negatyvi nuomonė masinės informacijos priemonėse apie vakcinas. Reikia daugiau teigiamos informacijos.“
Pirmadienį skelbtais Statistikos departamento duomenimis, daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų turintis Vilniaus rajonas pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepijo 11,18 proc., abiem – 4,46 proc. asmenų.
Gyventojai kviesti skiepytis ir savaitgalį.
Paskiepijom 474 asmenis – praktiškai tiek, kiek buvom atidarę registracijos laikų.
„Šį savaitgalį skiepytis kvietėm 65 metų ir vyresnius asmenis, ir asmenis sergančius lėtinėmis ligomis. <...> Paskiepijom 474 asmenis – praktiškai tiek, kiek buvom atidarę registracijos laikų, tiek ir paskiepijom“, – dėstė D.Kabutienė.
Pasigenda visuotinės registracijos sistemos
Savaitgalį, pasak jos, gyventojai buvo skiepijami tik „Pfizer“ vakcina: „Buvo skiepijama tik „Pfizer“ vakcina, bet taip ir pageidavo visi, kurie norėjo skiepytis.“
Paklausta apie vakcinų likučius, poliklinikos vyriausiosios gydytojos pavaduotoja teigė, jog šiuo metu jų yra.
„AstraZeneca“ turime tik 120 dozių, o visų kitų turim, nes atsivežėm“, – sakė ji.
Paklausta apie skiepijimo tempus, D.Kabutienė teigė, jog jie priklauso nuo žmonių aktyvumo.
„Skiepijam visus norinčius, tuos, kurie kreipiasi, patys labai aktyviai kviečiame. Eilių neturime.
Manyčiau, kad skiepijimo tempai priklauso nuo pačių gyventojų aktyvumo. Pajėgumų turim pakankamai“, – patikino poliklinikos atstovė.
O trūksta esą tik nacionaliniu mastu veikiančios, bendros skiepijamų asmenų registracijos sistemos. Ji, D.Kabutienės įsitikinimu, turėjo veikti nuo pat vakcinacijos Lietuvoje pradžios.
„Ko mums tikrai trūksta, tai vieningos registracijos sistemos, kad žmogus ir pats galėtų užsiregistruoti internetu. Tuo būdu administracinė našta būtų nuimta nuo medicinos darbuotojų“, – teigė D.Kabutienė.
Ko mums tikrai trūksta, tai vieningos registracijos sistemos.
Rajone paskiepytų 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, pasak jos, siekia apie 30 proc., jei reikia, pas vyresnio, sunkiau judančius žmones ar neįgaliuosius, vyksta skiepijimo komandos.
Plungės rajone skiepijimas savaitgalį nepasiteisino
O štai Plungės rajonas savo gyventojų šį savaitgalį nuo COVID-19 neskiepijo.
Tai esą darė savaitgalį prieš Velykas ir sprendimas nepasiteisino.
„Pamatėm labai didžiulį žmonių nepasitenkinimą, kad dirbo visą dieną, o skiepytis atėjo 15 žmonių“, – pasakojo Plungės rajono savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė.
Statistikos departamento duomenimis, kiek daugiau nei 32 tūkst. gyventojų turintis Plungės rajonas pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepijo 12,89 proc., abiem dozėmis – 6,08 proc. asmenų.
O.Gerulskienė teigė, jog rajono gyventojai nenori skiepytis gamintojo „AstraZeneca“ vakcina.
„Šiandien skambina įmonės, siunčia rezervinius sąrašus ir visi su pageidavimų koncertu – „tik Pfizer“, – sakė ji, nors pažymėjo, kad įmonių darbuotojai rajone kol kas neskiepijami, tik sudarinėjami sąrašai.
Apie „AstraZeneca“ vakciną, O.Gerulskienės požiūriu, pasklido per daug neteisingos, klaidinančios informacijos, dėl to jos gyventojai esą ir nenori.
Nežinau, kas turi atsistoti ir per televizorių pasakyti, kad tai – gera vakcina.
„Ištransliuoti, kad „AstraZeneca“ gera... Nežinau, kas turi atsistoti ir per televizorių pasakyti, kad tai – gera vakcina“, – teigė savivaldybės gydytoja.
„Galėjom bet ką suskiepyt, bet laikomės tvarkos“
Ji kritikavo ir centrinės valdžios komunikaciją apie šią vakciną, kuri, anot O.Gerulskienės, tik pastaruoju metu paaiškino, jog laukti 12 savaičių, norint pasiskiepyti antrąja vakcinos doze, nebūtina.
„Po šitokių paskelbimų šiandien man netyla ragelis, visi klausia – noriu ateiti antros dozės. Jūs įsivaizduojat kokią tai kelia sumaištį? <...>
Jeigu mes būtumėm žinoję, kad antra „AstraZeneca“ doze galima skiepyti greičiau, švietimo darbuotojai prieš du mėnesius jau būtų suskiepyti“, – kalbėjo O.Gerulskienė.
Ir nors „AstraZeneca“ vakcina tarp rajono gyventojų nėra tokia populiari, sutinkančių ja pasiskiepyti vis tiek atsiranda.
„Randam, kokia nors viena kasininkė sutinka, atsiranda jaunų žmonių, kurie dirba kontaktinį darbą – sportininkai, treneriai, mokytojai kai kurie. Abiturientai eina. Yra sąmoningų žmonių, kurie nori“, – teigė O.Gerulskienė.
Ji pažymėjo, jog savivaldybė sąžiningai laikosi skiepijimo tvarkų, nesiekia suvakcinuoti žemiau pagal prioritetą esančių grupių, esą dėl to skiepijimo tempai ir yra tokie, kokie yra.
O dar juk ir resursai riboti.
Mes einam tvarkingai, pagal prioritetus. Seniai galėjom bet ką suskiepyt, bet laikomės tvarkos.
„Mes viską darom sąžiningai. Kol neapklausiam visų senjorų, kol neapklausiam lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, mes nesileidžiam žemyn. O kadangi esam rajonas, žmogiškieji ištekliai maži, neturim internetinių svetainių, kur senjoras kaime kažkokiu būdu galėtų registruotis. Nes jam skambinam, apklausiam, ar sutinka, kitam skambinam. Tai užtrunka. Didmiesčiuose gal labai paprasta. <...>
Mes einam tvarkingai, pagal prioritetus. Seniai galėjom bet ką suskiepyt, bet laikomės tvarkos. Ministro įsakymai svarbiausi“, – tikino O.Gerulskienė.
Kaip susvyravo „AstraZeneca“ vakcinos reputacija
Pirmadienį skelbtais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 479 tūkst. 691 asmuo, abiem – 189 tūkst. 353.
Šalyje naudojamos trijų gamintojų Europoje patvirtintos vakcinos nuo COVID-19.
„AstraZeneca“ vakcinos reputacija susvyravo po to, kai nebuvo aišku, ar ji suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms.
Vėliau valstybės ėmė stabdyti skiepijimą ja dėl po vakcinacijos susidarančių retų kraujo krešulių.
Laikinai skiepijimą buvo sustabdžiusi ir Lietuva, bet, Europos vaistų agentūrai paskelbus, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi, šį procesą atnaujino.
Neseniai Europos vaistų agentūra visgi perspėjo, kad „AstraZeneca“ vakcina „labai retais“ atvejais gali sukelti kraujo krešulių susidarymą, dėl ko kai kurios Europos valstybės ja neskiepija jaunų žmonių.
Lietuva nusprendė, kad vakcinos nauda viršija galimas rizikas, jos esą – labai mažos, ir nutarė tęsti visų pilnamečių žmonių skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.
