Lietuvos kariuomenė jau keletą metų ieškojo galimybės įsteigti naują karinį poligoną dėl šiuo metu valdomos infrastruktūros perkrovos – būti pasiruošus ir treniruotis įvairiems scenarijams turi Lietuvos kariuomenė, JAV rotacinių pajėgų sunkusis batalionas bei nuo 2016-ųjų Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, kuriam vadovauja Vokietija.
Lietuvos kariuomenei priklausanti 6 karinių poligonų infrastruktūra yra nuolat gerinama, planuojama plėsti Pabradėje esančio Generolo S. Žukausko poligono, Gaižiūnų poligono (Jonavos r.) ir Brg. gen. Kazio Veverskio poligono (Kazlų Rūda) teritorijas. Visgi dėl karių įsisavinamos modernios ginkluotės, kaip pėstininkų kovos mašinos, minosvaidžiai, granatsvaidžiai, prieštankinė ginkluotė bei savaeigė artilerija, sąjungininkų atsigabenti tankai „Leopard“ ir „Abrams“ ir kt., būtina didelė manevro teritorija, apsaugos zona bei šaudykla.
Atkurto Rūdninkų karinio poligono plotas siekia beveik 17 tūkst. hektarų, todėl bus tinkamas bataliono dydžio karinio vieneto taktikos ir šaudymo pratyboms, nes didelė jo dalis yra miškingoje teritorijoje, atokiai nuo apgyvendintų vietovių.
Seimas Rūdninkų karinį poligoną yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu, numatomi teritorijos miško kirtimo darbai, kariuomenės reikmėms būtinos infrastruktūros sukūrimas – nuo šaudyklų, administracinių, pagalbinių, gyvenamųjų patalpų įkūrimo iki kelių rekonstrukcijos ir geležinkelio atšakos nutiesimo. Siekiant palikti kuo daugiau erdvės karinių vienetų manevrui pratybų metu, visi planuojami statiniai bus koncentruojami šiaurinėje bei vidurinėje poligono teritorijoje, vienu metu poligone galės treniruotis ir gyventi iki 3 tūkst. karių, dar apie 1500 karių galės būti laikinai apgyvendinti lauko stovyklos aikštelėje.
Manoma, kad karinio poligono administracinių ir kariniam rengimui reikalingos infrastruktūros objektų steigimas bei aptarnavimas sukurs iki 100 naujų darbo vietų regione.
Rūdninkų karinis poligonas savo egzistavimą pradėjo kaip aviacijos poligonas, kuriame mėtyti aviacines bombas treniravosi lėktuvai ir pilotai iš visos Sovietų Sąjungos. Dėl šios veiklos teritorijoje susikaupė didelis nesprogusių bombų kiekis, todėl buvusio poligono apylinkės yra laikomos viena labiausiai sprogmenimis užterštų ir pavojingiausių teritorijų šalyje.
Lietuvos kariuomenės išminuotojai 2006–2021 metų laikotarpyje į buvusio aviacinio poligono teritoriją buvo kvieti 155 kartus, rasta ir sunaikinta apie 390 standartinių sprogmenų, kurių 90 % sudarė aviacinės bombos. Siekiant užtikrinti saugumą vykstant infrastruktūros kūrimo darbams ir ateityje vyksiančių pratybų, Lietuvos kariuomenė kartu su išminavimo paslaugas teikiančia įmone atliks visos teritorijos sprogmenų aptikimo ir neutralizavimo darbus, naudojant vizualinės teritorijos patikros, rankinio arba mechaninio sprogmenų nukenksminimo metodus.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę poligonas buvo uždarytas, o 1993-aisiais dalis buvusio poligono teritorijos buvo perduota naudoti Viešojo saugumo tarnybai prie VRM, kita dalis tapo saugoma aplinkosaugine teritorija – Rūdninkų girios biosferos poligone suformuoti Kernavo telmologinis, Rūdninkų kraštovaizdžio, Zygmantiškių geomorfologinis draustiniai, taip pat – Visinčios kraštovaizdžio, Visinčios hidrografinio, Šalčios hidrografinio draustinių dalys.
Karinės infrastruktūros įrengimo darbai bus derinami su Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kitomis institucijomis, taip pat bus siekiama, kad neigiamas poveikis saugomoms vertybėms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įsteigimo, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose. Rūdninkų karinio poligono apylinkėse gyvenantys asmenys bei visi norintys ir toliau galės nevaržomai lankytis, uogauti ar grybauti teritorijoje, išskyrus karinių pratybų laikotarpį.
