Receptų vaistininkai ėmė griežčiau reikalauti, kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo lapkričio vaistinėse galės lankytis slapti pirkėjai, kurie tikrins, ar vaistai parduodami laikantis reikalavimų.
Po pokalbių su vaistų kontrolieriais, farmacininkų ir vaistinių atstovais BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus.
Ar po ministro sprendimo vaistinės atsisakys reikalavimo pateikti receptus?
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė BNS sakė, kad vaistininkai prisiims asmeninę atsakomybę, „jie išmano ir žino, kuriais atvejais galima taikyti išimtį ir parduoti receptinį vaistą be recepto, kada to padaryti negalima“. Kontrolinių pirkimų idėją ji pavadino pertekliniu reikalavimu. Penktadienio popietę „Benu“ vaistinėje Vilniuje BNS žurnalistui be recepto nepardavė priešuždegiminio ir skausmą malšinančio vaisto „Nimesil“ ir pasiūlė alternatyvų nereceptinį vaistą „Dolmen“.
Kodėl vaistininkai pradėjo prašyti receptų?
Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad daugelį metų vaistininkai receptinius medikamentus be recepto parduodavo dėl menkos kontrolės, o to nebedaryti juos paskatino nuo lapkričio vaistinėse galintys lankytis „slapti pirkėjai“. Iki šiol atlikti kontrolinių pirkimų vaistinėse neleido tvarka, jog prieš patikrinimą turi būti pranešta iš anksto.
Ar pastaruoju metu keitėsi receptinių vaistų sąrašas?
Kiekvieną kartą registruojant vaistą Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atskirai sprendžia, priskirti jį receptinių kategorijai, ar ne, pasikonsultavusi su pačiu vaisto registruotoju. Taigi šis sąrašas kinta nuolat.
Kokie yra tokio sprendimo kriterijai?
Specialistai aiškina, kad sprendimas dėl vaistų priskyrimo receptinių kategorijai priimamas pagal bendrus Europos Sąjungos kriterijus, kurie Lietuvoje yra numatyti Farmacijos įstatyme. Vaistas priskiriamas receptinių kategorijai tuo atveju, jeigu atitinka bent vieną iš septynių kriterijų.
Vaistas gali tapti receptiniu, jeigu vartojamas be gydytojo priežiūros, netgi laikantis nurodymų gali kelti pavojų sveikatai. Receptinių kategorijai vaistas gali būti priskiriamas, jeigu gali kelti pavojų sveikatai dėl dažno ir labai didelio masto vartojimo netinkamai.
Taip pat vaistas gali tapti receptiniu, jeigu jo sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau. Šį kriterijų paprastai atitinka vaistai su naujomis medžiagomis. Visi į organizmą ne pro virškinamąjį traktą patenkantys vaistai taip pat yra receptiniai.
Tik ligoninėse naudojami vaistai irgi pripažįstami receptiniais. Į šią kategoriją patenka ir medikamentai, skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba reikalingą diagnostikos įrangą turinčioje įstaigoje. Receptiniais vaistais tampa ir tie medikamentai, kurie yra skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau gali sukelti labai sunkius nepageidaujamos reakcijos padarinius, dėl kurių reikia gydytojo recepto ir specialaus paciento stebėjimo gydymo metu.
Kaip dažnai registruojami nauji vaistai?
Specialistai vaistų registrą papildo kartą per mėnesį. Kasmet pagal nacionalines ir Europos Sąjungos procedūras registruojami šimtai naujų vaistų.
Kodėl praktiškai to paties pavadinimo vaistas gali būti receptinis?
Tai dažniausiai priklauso nuo vaiste esančios veikliosios medžiagos kiekio. Pavyzdžiui, ibuprofeno tabletė su 400 miligramų veikliosios medžiagos paprastai bus parduodama be recepto, tačiau 600 miligramų – su receptu. Tai susiję su tuo, jog pastarosios tabletės veikia stipriau, o tai gali padidinti ir galimybes pasireikšti medikamento pašaliniam poveikiui.
Ar įmanoma receptinį vaistą padaryti nereceptiniu?
Teisiškai tai yra įmanoma, tačiau praktiškai – beveik ne, nes receptinių vaistų kategorijai medikamentai priskiriami pagal įstatymuose numatytas taisykles. Nereceptiniai vaistai receptiniais tampa dažniau.
Vakar žiniasklaida skelbė sąrašus, parodančius, kurie anksčiau be recepto parduodami vaistai tapo nebeparduodami. Ar ši informacija tiksli?
Iš dalies. Žiniasklaidoje informacija skelbta remiantis pavieniais pavyzdžiais, kai anksčiau konkretų vaistą be recepto įsigydavę žmonės pastaruoju metu turėdavo pateikti receptą. Tokio reiškinio paplitimas nagrinėjamas nebuvo.
