„Vakaro žinios“ trečiadienio rytą išplatino vaizdo įrašus, užfiksuotus Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje.
Juose matoma, kaip pamokos metu mokytojas, pasilenkęs prie neaiškios kilmės miltelių, papiltų ant mokinio stalo, jų dalį neva suuosto. Kitame įraše tai daro vienas iš mokinių.
Pasklido informacija ir apie tai, kad šis etikos mokytojas smurtavo prieš vieną mokinį.
Pradėjo tyrimą
Šią informaciją 15min patvirtino Kauno apskrities policija.
„Gegužės 4 dieną buvo gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad Kauno rajone, Garliavoje esančioje ugdymo įstaigoje, ten dirbantis vyras, gimęs 1995 metais, galimai smurtavo prieš nepilnametį, gimusį 2007 metais. Iš žurnalistų gavome vaizdo medžiagą, kurioje matomas galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas“, – informavo Kauno apskrities policija.
Dėl šio įvykio Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 259 (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) straipsnius.
Gimnazija nekomentuoja
Gimnazijos vadovybė šio incidento nekomentuoja.
„Informuojame, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Prašome kreiptis į instituciją, kuri vykdo šį tyrimą“, – į policiją 15min nukreipė Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Goberienė.
Su įstaigos direktoriumi žurnalistei susisiekti nepavyko.
Daugiau apie incidentą papasakojo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.
„Išsiaiškinus aplinkybes, mokytojas buvo iškart atleistas. Kitą dieną po incidento. Mokytojas buvo neteisus, nesusivaldė, užpuolė mokinį. Trenkė jam, panaudojo smurtą. Tikrai buvo neteisus“, – kas nutiko, paaiškino J.Petkevičius.
Paklaustas, kaip, aiškinantis įvykio aplinkybes, dėl savo poelgio teisinosi mokytojas, savivaldybės atstovas patikino, jog pedagogas prisipažino pasielgęs netinkamai, gailėjosi dėl savo poelgio.
Išsiaiškinus aplinkybes, mokytojas buvo iškart atleistas.
„Paaiškino, kad mokinys išvedė jį iš kantrybės. Paprasčiausiai nesusilaikė. Pripažino viską, ką padarė. Nesusilaikė, atliko smurto veiksmus“, – tikino J.Petkevičius.
Buvo tylus ir ramus
Incidentas įvyko pirmoje gimnazijos klasėje. Iškart į švietimo įstaigą buvo iškviesta nukentėjusio mokinio mama. Iš pradžių manyta, kaip tikino J.Petkevičius, kad šeima nereikš pretenzijų, fiksuotas tik didžiulis išgąstis.
Galimai smurtavęs mokytojas buvo pavaduojantis, gimnazijoje dirbo nuo pernai liepos. Iki tol jokių nusiskundimų juo, pasak Kauno rajono savivaldybės atstovo, nebūta.
„Buvo tylus, ramus mokytojas. Susitvarkydavo su mokiniais, visuomet rasdavo bendrą kalbą. Naudojo šiuolaikiškus mokymo metodus, buvo mokiniams savas, artimas“, – atleistą mokytoją apibūdino J.Petkevičius.
Mokykla, anot jo, ieškos kito mokytojo. Šiuo metu etikos pamokas dėsto socialinės pedagogės.
Sutrupino kreidą
Kalbėdamas apie „narkotikų“ uostymą nuo mokyklinio stalo, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas tikino, kad šios aplinkybės jau yra ištirtos (tiesa, perduotos tirti ir policijai) – „uostoma“ buvo sutrupinta kreida. Tai patvirtino ir klasėje tuo metu buvę mokiniai.
„Kadangi mokytojas yra šiuolaikiškas, naudoja šiuolaikiškus metodus, jie pripažino, kad susitrupino kreidą ir vaizdavo, kad vartoja. Vienas mokinys padarė tą veiksmą – patraukė kreidos. Tad ir mokytojas, būdamas šiuolaikiškas, paskui tą patį padarė. Iš mokinių buvo iniciatyva.
Jie kalbėjo įvairiomis temomis pamokos metu. Kalbėta ir apie narkotikus. Kol mokytojas aiškino, vaikai sutrupino kreidą ir paklausė: „Ar teisingai mes čia darome?“. Mokytojas pademonstravo, vaikai užfiksavo ir išėjo tokia kalba. Policija atlieka tyrimą, bet pasitvirtino, kad tai buvo kreida“, – kas nutiko, paaiškino J.Petkevičius.
Pasak jo, įvykis su kreida nutiko per kitą pamoką ir kitoje mokinių klasėje. Penktos pamokos metu buvo incidentas su kreida, o septintosios metu – smurto protrūkis.
„Gal intensyviai vedė pamokas, pavargo, dėl to trūko kantrybė. Vaikas, prieš kurį galimai smurtauta, nebuvo iš ramiausių. Mokytojui replikavo, vis kalbėjo, atsikalbinėjo. To mokytojo pamokose būdavo gana laisva atmosfera, vaikai ir pakalbėdavo, ir patriukšmaudavo“, – patikino J.Petkevičius.
Papildyta gegužės 17 dieną. Kauno apygardos prokuratūra gegužės 17 dieną informavo, kad įtarimai dėl galimų narkotinių medžiagų vartojimo pamokos metu nepasitvirtino.
Nustatyta, kad vaizdo medžiagoje matoma balta biri medžiaga – kreida.
Toks poelgis gali palikti gilią traumą
15min kreipėsi komentaro ir į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Kaip teigė šio skyriaus vedėja Neringa Martišienė, minima situacija yra labai jautri. Labiausiai ją neramina tai, kad smurtą nepilnametis galimai patyrė iš pedagogo.
„Toks suaugusiojo poelgis gali palikti ne vien fizinę, bet ir gilią psichologinę traumą vaikui, griauna jo pasitikėjimą žmogumi, vaikui turinčiu būti aukštos moralės pavyzdžiu.
Pranešimą apie šį įvykį gavome iš mokyklos, nedelsiant reagavome bei informavome policiją. Jau pasikalbėjome su nukentėjusiu vaiku, jo tėvais, atlikome vaiko situacijos vertinimą, pasiūlėme pagalbą. Renkame kitą svarbią informaciją“, – teigė N.Martišienė.
Ji paaiškino, kad vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
Toks suaugusiojo poelgis gali palikti ne vien fizinę, bet ir gilią psichologinę traumą vaikui.
Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, specialistai vyksta į šeimą ir visada bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, bendrauja ir su vaiko šeimos nariais, vertina vaiko situaciją.
„Esame visada pasiruošę padėti: pakonsultuoti, nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt. Primename, kad pagalbą teikia savivaldybės įstaigos“, – patikino ji.
Pranešimų apie smurtą iš mokyklų daugėja
Bendrai pranešimų apie ugdymo įstaigose tarp vaikų kylančias patyčias, psichologinio ar fizinio smurto atvejus vaiko teisių gynėjai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau.
2020 metais iš ugdymo įstaigų buvo gauti 928 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 2021 metais – 1139, 2022 metais – 1455.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį iš ugdymo įstaigų gauti jau 595 pranešimai.
„Retai, bet, deja, pasitaiko situacijų, kai vaiko teisių gynėjai gauna informaciją apie netinkamą ugdymo įstaigos personalo elgesį su vaiku.
Svarbu su netinkamu elgesiu nesitaikstyti ir žinoti, kad saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą, visų pirma, užtikrina visa mokyklos bendruomenė. Kviestume būti dėmesingiems ir rūpintis, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtų saugu, jauku ir gera“, – patikino N.Martišienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad su vaikais dirbančiam personalui svarbu tobulinti savo emocinį raštingumą.
„Supraskime, kad paauglystė – sudėtingas vaiko raidos etapas, kurį dažnai lydi maištavimas, emocijų audros. Gali būti, kad vaikas pasielgs neatsakingai, tačiau suaugusio žmogaus atsakomybė yra su vaiku kalbėtis bei suprasti, kodėl ir kokiais atvejais įsiplieskia emocijos, kas jas iššaukia, kad įvardinę jas, galėtume konstruktyviai išspręsti bet kokį ginčą“, – patarė specialistė.
Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad bet kurios krizinės situacijos atveju, suaugęs žmogus pirmiausia turėtų nurimti pats, tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės pasirūpinti vaikais, padėti spręsti konfliktus. Jeigu sunkumus įveikti sunku, reikėtų drąsiai kreiptis pagalbos į specialistus – jie padės rasti tinkamus elgesio keitimo įrankius.
