Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, į Vilniaus apygardos administracinį teismą iš įvairių miestų suvažiavę žmonės apgailestavo, kad į atsargą turi išeiti turėdami nemažai patirties. Tuo metu kariuomenės vadovybė teigia, kad jų atleidimo priežastis – per siauras profilis.
Įspėjimą dėl atleidimo iš darbo vasarą gavęs Karo prievolės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjas Vaidas Murauskis sužinojo, kad kariuomenėje nebėra jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų. „Esu baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Kauno technologijos universitetą, todėl keista, kad tapau nereikalingas“, – sakė dešimt metų kariuomenėje tarnavęs vyras.
Karių gynimo centro vadovo Laimono Jako teigimu, šio skundo esmė – pažeistas lygiateisiškumo principas.
„Jei būtų atleisti pensinio amžiaus sulaukę žmonės, šios bylos nebūtų. Jie užsitarnavo pensiją ir gali eiti į poilsį arba ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių“, – kalbėjo L.Jakas.
Šiuo metu kariuomenėje tarnauja 121 karys, jau sulaukęs pensinio amžiaus, dvidešimčiai jų tarnybos laikas yra pratęstas išimties tvarka. Šiuo atveju į teismą kreipėsi karininkai, kurių amžius yra nuo 30 iki 40 metų.
Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė, kad nemažai karininkų, kurie dirbo Karo prievolės administravimo tarnyboje, buvo labai siauro profilio: „Jų darbas buvo tik išrašyti lapelius ir kviesti šauktinius.“
Reformuodami tarnybą, anot jo, kariuomenės vadai įvertino karių darbo patirtį štabuose, tarptautinėse operacijose, išsilavinimą, anglų kalbos žinias. Karininkams, kurie atitiko keliamus reikalavimus, buvo pasiūlyta kita tarnyba.
„Siauro profilio specialistams, kurių tarnybos sutartys jau baigiasi, vietos neradome. Dabar jie išėję į atsargą. Jei ateityje pasikeistų situacija ar atsirastų kokia kita tarnyba, jie vėl gali būti pakviesti“, – kalbėjo A.Pocius.
Karininkai teismo prašo ne tik grąžinti į darbą. Jie reikalauja, kad Krašto apsaugos ministerija sumokėtų atlyginimą už priverstines pravaikštas, kariams skirtus butpinigius ir maistpinigius. Dėl šio prašymo teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, nes nė vienas iš dešimties karininkų nenurodė, kokią pinigų sumą norėtų gauti.
