Kaip spaudos konferencijoje sakė RAAD direktorius Rolandas Masilevičius, pagrindinis šio sprendimo motyvas – aplinkai poveikį daranti ūkinė veikla turi būti planuojama tinkamai įtraukiant visuomenę.
„Atliekų deginimas yra sudėtingas ir potencialiai pavojingas procesas, todėl tokią ūkinę veiklą planuojantys subjektai privalo atvirai ir skaidriai pateikti visą informaciją visuomenei, išsamiai analizuoti visus argumentus ir pastabas, įvertinti planuojamos jėgainės atliekų srautą, jo kokybinius parametrus. Deja, šiuo atveju Vilniuje tokių išsamių duomenų neturėta, o vietos savivaldybė, įstatymais įpareigota organizuoti atliekų tvarkymą, nesugebėjo deramai įsijungti į procesą, surinkti duomenų apie gyventojų nuomonę. Belieka konstatuoti, jog aktyviai kritiką reiškę miesto gyventojai kėlė pagrįstas abejones“, – sakė RAAD direktorius R.Masilevičius.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) antradienį priėmė neigiamą sprendimą dėl galimybės Vilniuje.
Jis pabrėžė, jog šiuo klausimu nebuvo surengta gyventojų apklausa, nors tai numato Vietos savivaldos įstatymo 9 skirsnio nuostatos. Be to, veiklos leistinumo klausimas nebuvo svarstomas savivaldybės taryboje.
Taip pat RAAD vadovas pabrėžė, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į departamento pastabas dėl atliekų srautų užtikrinimo pagrindimo. „Nei ataskaitoje minimos regionų savivaldybės, nei regioniniai apskričių atliekų tvarkymo centrai, jokiu dokumentu ar sprendimu nėra patvirtinę, kad tieks komunalines atliekas deginimui. Kyla grėsmė, kad atliekos bus atvežamos iš kitų regionų ar importuojamos, o tai sudarytų prielaidas nerūšiuotų ar pavojingomis medžiagomis užterštų atliekų patekimui į deginimo procesą“, – skelbia RAAD.
Tačiau R.Masilevičius pabrėžė, jog poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nebuvo nustatyta, kad aplinkai ar žmonėms gamykla turėtų neigiamą įtaką.
„Gyventojams informacija iš departamento buvo maksimaliai teikiama, kad ši veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai. <...> Pavojaus nekelia, bet be aplinkosauginių klausimų pakankamai svarbūs yra ekonominiai, socialiniai, emociniai klausimai. Šiuos klausimus turi spręsti savivaldybė, atstovaudama visų gyventojų interesus“, – sakė jis.
Gyventojų nepasitenkinimą kėlė tai, jog komunalinių atliekų deginimo gamyklą buvo numatyta statyti Jočionių gatvėje. Tačiau Lietuvoje vyraujantis pietvakarių krypties vėjas neštų teršalus link Vilniaus miesto.
R.Masilevičiaus teigimu, savivaldybė gali pasirinkti kitą vietą atliekų deginimo gamyklai. Tuomet būtų atliekamas naujas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat derėtų atsiklausti gyventojų nuomonės. „Vietos parinkimas ir santykių su gyventojais išsiaiškinimas yra savivaldybės institucijų kompetencija“, – sakė RAAD direktorius. Pasak jo, apklausą gali inicijuoti ne tik savivaldybės taryba, bet ir visuomeninės organizacijos. „Bet kokiu atveju, gyventojų interesą atstovauti, manau, yra privaloma“, – teigė jis.
Kaltina politikavimu
Sostinės vicemeras Romas Adomavičius antradienį vykusioje spaudos valandoje teigė, kad atliekų deginimo gamykla geriausiu atveju būtų pastatyta po penkerių metų. Tačiau, anot jo, gamykla nėra pati svarbiausia. „Reikia visą buitinių atliekų tvarkymo sistemą diegti. Tai didžiulis klausimų kompleksas“, – aiškino R.Adomavičius.
Jo nuomone, svarbiausia yra specialistų nuomonė, o RAAD sprendimas rodo, kad departamentas politikuoja. „Mes puikiai žinome gyventojų nusiteikimą, bet suprantame, kad ta gamykla turi būti. RAAD atliko savo darbą, nuramino gyventojus, o tai, aš manau, yra teisingai padaryta. Kaip susiklostys įvykiai toliau, nežinia. Viena aišku – mes turime tai padaryti, sutvarkyti savo šiukšles. Niekas kitas to nepadarys, tad tarsimės ir su gyventojais, ir su RAAD, ir su ministerija, ir su savivaldybės tarybos nariais“, – sakė vicemeras.
