Ketvirtadienio rytą 15min skelbia žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams. Jo centre – įmonės „Danpower Baltic“ bandymai daryti įtaką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovams dėl valstybės vykdomų strateginių projektų.
Jau kelerius metus Seimo valdantieji bando stabdyti valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomas Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines, kuriose bus deginamos atliekos ir taip gaminama šiluma bei elektra.
Atlikdami šį žurnalistinį tyrimą surinkome daug viešos informacijos šiuo klausimu: perklausėme Seimo Energetikos komisijos, Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių garso įrašus, taip pat sekėme diskusijas parlamente. Skaitėme Seimo nariams pateiktus dokumentus ir bene visas žiniasklaidos publikacijas šia tema.
Išnagrinėjus surinktą medžiagą, galima atrinkti politikus ir valstybės tarnautojus, kurie aktyviausiai dalyvauja diskusijose dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių. O susisteminus šią informaciją, tuos politikus ir valstybės tarnautojus galima išskirstyti į dvi grupes – vieni skleidžia abejones dėl valstybės projektų, o kiti abejones neigia.
Taip suskirsčius politikus ir valstybės tarnautojus išryškėja dvi tendencijos.
Pirma tendencija: aktyviausiai strateginius valstybės projektus kritikuojantys politikai dažniausiai kalba energetikos įmonės „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais ir remiasi jų apmokėtais tyrimais. Šie politikai priklauso Seimo valdančiajai daugumai.
Antra tendencija: abejones neigiantys politikai ir tarnautojai pastaruoju metu turi problemų dėl savo karjerų. Jie sulaukė abejonių dėl tinkamumo eiti pareigas, interpeliacijų ir įvairių tyrimų – tiek teisėsaugos, tiek tarnybinių patikrinimų. Visi tyrimai baigėsi nenustačius pažeidimų, bet dalis pareigūnų prarado darbus.
Šioje publikacijoje didžiausią dėmesį skyrėme būtent pastarajai grupei, mat abejones skleidžiantys politikai plačiai aprašyti pagrindiniame šio žurnalistinio tyrimo tekste.
Svarbu paminėti, kad šiais valstybės projektais abejojančių politikų yra ir daugiau nei šiame tekste aprašyti Seimo nariai. Tačiau jie nepriklauso valdančiajai daugumai, todėl galime daryti prielaidą, kad jų įtaka yra mažesnė. Be to, 15min išskyrė ne tik aktyviausiai besireiškusius, bet ir įstatymus registravusius bei įvairius sprendimus dėl deginimo jėgainių siūliusius Seimo narius.
Abejones neigiantys pareigūnai
Šiai grupei priskyrėme įvairių institucijų, ministerijų ir valstybės įmonių atstovus, kurie bandė paneigti Seimo narių keliamas abejones dėl deginamų atliekų kiekių ir dėl pačių jėgainių.
Šie pareigūnai teikė parlamentarams valstybės parengtą informaciją apie strateginius projektus, bet susidaro įspūdis, jog dažniausiai jų argumentai likdavo neišgirsti. Vėliau dauguma šių pareigūnų turėjo problemų dėl savo karjerų.
Kęstutis Navickas
Aplinkos ministras. Seime atlaikė interpeliaciją
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo vienas pagrindinių pareigūnų, neigusių premjero Sauliaus Skvernelio ir kitų LVŽS politikų abejones dėl deginimui tinkamų atliekų kiekio. Jo ministerija ne kartą Seimo narius oficialiais raštais informavo, kad degintinų atliekų užteks visoms valstybinėms jėgainėms.
Prieš kelias savaites premjeras vėl išsakė tokias abejones. Tada 15min paklausė aplinkos ministro, ar Vyriausybės vadovas tarėsi su juo prieš skleisdamas abejones dėl valstybės projektų. „Tam pasakymui konkrečiai nebuvo tartasi“, – atsakė K.Navickas.
Premjeras iki šiol abejoja atliekų kiekiais, aplinkos ministras ir toliau tvirtina, jog deginimui tinkamų atliekų Lietuvoje užteks visoms valstybės jėgainėms.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo vienas pagrindinių pareigūnų, neigusių premjero Sauliaus Skvernelio ir kitų LVŽS politikų abejones dėl deginimui tinkamų atliekų kiekio.
K.Navickas pasirašė neigiamą Vyriausybės išvadą LVŽS politikų Seime registruotam įstatymo projektui, kuriuo siūloma uždrausti atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Anksčiau paramą šiai pataisai išsakė ir S.Skvernelis.
Aplinkos ministro pasirašytoje išvadoje teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose. Taip pat išvadoje rašoma, jog visą Lietuvos teritoriją sudaro gyvenamosios vietovės, todėl parlamentarų siūlomas reglamentavimas nepasiteisintų, nes būtų nepritaikytinas ir neįgyvendinamas.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas atmetė tokią Vyriausybės patvirtintą ir aplinkos ministro pasirašytą išvadą. Komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas Kęstutis Mažeika posėdyje sakė, jog premjeras yra kitokios nuomonės: „Kiek teko ir su premjeru kalbėti, yra naujų faktų, naujų argumentų. <...> Ir premjeras tikrai nėra tos nuomonės, kuri lygtai būtų čia aprašyta.“
Galiausiai, portalui delfi.lt komentuodamas savo buvusio patarėjo Tomo Garasimavičiaus atleidimo priežastis, premjeras S.Skvernelis leido suprasti, jog pastarasis galimai darė spaudimą Aplinkos ministerijai dėl degintinų atliekų prognozių. S.Skvernelis sakė, kad tai patvirtino ir pats ministras.
Tačiau 15min kalbintas K.Navickas paneigė premjero žodžius: „Ne. Dėl atliekų kiekio iš Garasimavičiaus nesu patyręs spaudimo.“ Jis dar kartą pakartojo tai, ką jo pareigūnai kartojo kelerius metus – deginimui tinkamų atliekų užteks.
Prieš savaitę Seimo opozicija K.Navickui inicijavo interpeliaciją. Kai kurie LVŽS politikai viešai sakėsi turintys pastabų ministrui. Taip sakė ir premjeras S.Skvernelis.
Ministras interpeliaciją atlaikė ir liko poste.
Dalius Krinickas
Aplinkos viceministras. Karjera priklauso nuo ministro likimo
Aplinkos viceministras Dalius Krinickas dalyvavo bene visuose Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, kur buvo svarstomi klausimai dėl atliekų deginimo jėgainių. Jis oficialiai informuodavo politikus, kad degintinų atliekų užteks visiems valstybės projektams. Tai jis sakydavo ir anksčiau, kai vadovavo Atliekų departamentui.
2016-ųjų gruodį Seimo Energetikos komisijos posėdyje D.Krinickas pasakojo politikams, kad pagal valstybės specialistų skaičiavimus degintinų atliekų Lietuvoje užteks. Tuomet komisijos pirmininkas, „valstietis“ V.Poderys paragino D.Krinicką „spekuliatyviai be jokios atsakomybės pasamprotauti“, tai ar tikrai užteks atliekų? Į šį klausimą pareigūnas ir vėl atsakė teigiamai.
D.Krinickas taip pat neigė įvairių parlamentarų interpretacijas neva Europos Komisija yra išreiškusi neigiamą nuomonę dėl Kauno atliekų deginimo jėgainės.
„Europos Komisijos du komisarai pasakė, kad jie nėra priėmę oficialios pozicijos dėl Kauno deginimo įrenginių, – Seime kalbėjo D.Krinickas. – Tas yra parašyta oficialiame laiške. Tokio oficialaus prieštaravimo, kad nestatykite ir mes prieštaraujam, tokios pozicijos nėra iš Komisijos.“
Dabar D.Krinickas dirba aplinkos ministro K.Navicko komandoje, tad jis yra politinio pasitikėjimo tarnautojas – drebant ministro kėdei, kyla grėsmė ir viceministro likimui.
Tomas Garasimavičius
Buvęs premjero patarėjas. Atleistas premjero
Tomas Garasimavičius dirbo dviejų pastarųjų Lietuvos premjerų patarėju. Praėjusios Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui jis patarinėjo energetikos klausimais, o vėliau tapo dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėju energetikai bei aplinkosaugai.
Šis pareigūnas 15min sakė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus laiko sėkmės pavyzdžiu.
„Manau, kad šitie projektai tikrai yra naudingi ir reikalingi Lietuvai. Manau, kad projektus būtų galima laikyti sėkmės pavyzdžiu, jų įgyvendinimą“, – kalbėjo T.Garasimavičius.
Taip pat jis pasakojo apie spaudimą iš suinteresuotų verslo grupių.
„Pasipriešinimas projektams buvo jaučiamas nuo pirmų dienų iš verslo grupių tiek prie buvusio premjero, tiek prie esamo premjero. Tai yra natūralus jų interesas – privačių šilumos gamintojų, nepriklausomų šilumos gamintojų – išeliminuoti šituos projektus. Toks spaudimas buvo nuolatinis, tas akivaizdu, manau“, – 15min sakė T.Garasimavičius.
Čia galbūt klausimas yra ateičiai arba sąžinei, – apie atleidimo priežastis kalbėjo T.Garasimavičius.
S.Skvernelis kovo mėnesį atleido T.Garasimavičių iš pareigų kaip praradusį politinį pasitikėjimą. Tai įvyko kaip tik tuo metu, kai Vyriausybė paskelbė apie taikos derybas su įmone „Danpower Baltic“.
„Prarado pasitikėjimą. Tikrai nepadarė kokių nusikalstamų veikų, jeigu kas nors galvoja ir bando interpretuoti ar sieti su kokios komisijos apklausomis – tikrai nereikia sieti“, – tada kalbėjo S.Skvernelis.
Tačiau dabar premjeras sako, kad T.Garasimavičiaus atleidimas gali būti susijęs su atliekų deginimo jėgainėmis. Esą buvęs patarėjas spaudė valstybės pareigūnus ir teikė neteisingą informaciją.
Premjeras viešai pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar šio mėnesio pradžioje Vyriausybės kanceliarijai atsiuntė atsakymą, kad premjero pateikta informacija nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
T.Garasimavičius, paklaustas, ar jo atleidimo priežastys galėjo būti susijusios su išsakoma pozicija dėl valstybės projektų, teigė atsakymą paliekantis žmonėms, kurie priėmė sprendimą dėl atleidimo: „Aš visus atsakymus esu sau jau gavęs ir tą viską tikrai susidėliojęs sau. Tai čia galbūt klausimas yra ateičiai arba sąžinei.“
Dalius Misiūnas
Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas. Iš pareigų pasitraukė pats
Dalius Misiūnas vadovo valstybinei įmonei „Lietuvos energija“ tuo metu, kai buvo pradėti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai. Jo pasitraukimo priežastys oficialiai buvo nesusijusios su šiais valstybės projektais.
Iš pareigų D.Misiūnas pasitraukė 2017-ųjų spalį. Tada STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. STT tyrimo centre buvo ne D.Misiūnas – jį apklausė kaip liudytoją.
Po jo pasitraukimo iš „Lietuvos energijos“ pradėjus keliems mėnesiams, STT nutraukė minėtą ikiteisminį tyrimą.
15min paklausė D.Misiūno, ar jo pasitraukimas yra susijęs su valstybės projektais. Jis teigė į praeitį nesižvalgantis: „Aš atgal nežiūriu ir neturiu ką papildomai pakomentuoti šita tema. Tai jau yra praeitas etapas.“
Nerijus Rasburskis
„Lietuvos energijos“ padalinio vadovas. Dėl jo veiklos vykdytas auditas, pažeidimų nerasta
Nerijus Rasburskis yra valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius. Jis – pagrindinis asmuo, atsakingas už valstybės projektus. „Lietuvos energijos“ atstovas daugybę kartų Seime pristatinėjo atliekų deginimo jėgainių projektus ir visuomet pabrėždavo jų naudą valstybei.
Pastaruoju metu dėl jo pasklido abejonių. Tomo Dapkaus laidoje ir portale delfi.lt buvo pranešta apie galimus N.Rasburskio ryšius su bendrove „AF-Consult“, kuri dabar valstybės projektams teikia konsultacijas.
2008 metais jis švedų bendrovei AF pardavė savo turėtą įmonę. Po devynerių metų ši įmonė laimėjo konkursą ir sudarė sutartį dėl darbų kogeneracinėse jėgainėse.
Tyrimas dėl N.Rasburskio ryšių su švedų įmone buvo baigtas prieš kelias savaites – „Lietuvos energija“ paskelbė nenustačiusi jokių pažeidimų.
2008 metais jis švedų bendrovei AF pardavė savo turėtą įmonę. Po devynerių metų ši įmonė laimėjo konkursą ir sudarė sutartį dėl darbų kogeneracinėse jėgainėse.
Šį trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete parlamentaras Artūras Skardžius vėl ėmė klausinėti apie N.Rasburskio ryšius su Švedijos įmone. „Lietuvos energijos“ atstovas vėl paaiškino, kad akcijas pardavė prieš dešimtmetį.
Galiausiai N.Rasburskis užsiminė ir apie tai, jog yra pasiruošęs traukti iš pareigų.
„Tai yra premjero teiginiai... Šiandien aš asmeniškai nesu niekur nei kviečiamas, nei klausė mano nuomonės. Seimo narys ponas Artūras (Skardžius, – 15min) yra šalia ir aš galėjau vieną kartą paimti ir papasakoti. Nes aš esu raštu dar 2017 metais aiškiai pasakęs, kokia yra situacija, ir mūsų vadovybei pateikęs. Jeigu nereikia tokio kaip aš, tai aš visada esu pasirengęs, kaip sako...“, – Seimo nariams sakė N.Rasburskis.
Vilius Šapoka
Finansų ministras. Apie projektus viešai nebekalba
Atliekų deginimo jėgainių projektus vykdanti valstybės įmonė „Lietuvos energija“ yra kontroliuojama Finansų ministerijos. Jos ministras Vilius Šapoka anksčiau sakė, jog Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas yra strateginis.
„Gauta nepriklausomų ekspertų išvada dar kartą įrodo, kokią didelę strateginę reikšmę mūsų valstybei turi Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri padės pačiu efektyviausiu būdu spręsti ne tik atliekų, bet ir didelių šilumos kainų problemas“, – pernai sakė V.Šapoka, kalbėdamas apie teigiamą Europos Komisijos ekspertų įvertinimą.
2018-ųjų pavasarį finansų ministras lankėsi Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kur sukritikavo „valstiečių“ pataisą, draudžiančią atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.
„Įstatymas galioja į priekį, tai dabartinei jėgainėms tas neturėtų jokio poveikio. <...> Negalima reikalauti to, kas neįmanoma, nes Lietuvoje nerasite vietos, kur 20 kilometrų spinduliu nebūtų nė vieno miestelio. <...> Šitas projektas neturi jokios ateities“, – tada kalbėjo V.Šapoka.
Ant neigiamos Vyriausybės išvados LVŽS politikų projektui buvo ne tik aplinkos ministro K.Navicko, bet ir finansų ministro V.Šapokos parašas.
15min paklaustas, kokia jo pozicija dėl atliekų deginimo jėgainių, finansų ministras V.Šapoka atsakė: „Vertindamas šiuos projektus, vadovaujuosi skaičiais, faktais ir ekspertų analize.“
Taip pat V.Šapoka parlamentarams pateikė vertinimą, kiek nuostolių valstybė patirtų, jei sustabdytų jau pradėtus atliekų deginimo jėgainių projektus: „Vertinimas rodo, kad mes, dabar priėmę sprendimą stabdyti, kaip valstybė šioje vietoje patirsime nuostolių už 200 mln. eurų. Tai yra šaltas faktas.“
Išgirdusi, kad valstybė gali patirti šimtus milijonų eurų nuostolių, LVŽS atstovė Virginija Vingrienė ministrui atsakė: „Žiūrėkime į priekį.“
Pastaruoju metu V.Šapoka garsiai nebekalba apie valstybės projektus ir savo nuomonės nereiškia. 15min paklaustas, kokia jo pozicija dėl atliekų deginimo jėgainių, ministras atsakė: „Vertindamas šiuos projektus, vadovaujuosi skaičiais, faktais ir ekspertų analize.“
Abejones skleidžiantys politikai
Išnagrinėję per žurnalistinį tyrimą surinktą medžiagą, išskyrėme politikus, kurie aktyviai skleidė abejones dėl valstybės projektų. Kai kurie iš jų patys registravo įstatymų pataisas ar siūlė įvairius pakeitimus.
Labiausiai čia išryškėja LVŽS atstovaujantys Seimo nariai Virginija Vingrienė ir Virgilijus Poderys. Taip pat diskusijose apie atliekų deginimo jėgaines aktyviai pasisakydavo ir premjeras S.Skvernelis.
V.Vingrienė parlamente registravo įvairias pataisas, kurios apribotų deginimo jėgaines. Ji aktyviai dalyvavo komisijų ir komitetų diskusijose šiuo klausimu – visuomet kritikavo atliekų deginimo jėgaines.
V.Poderio vadovaujama Seimo Energetikos komisija siūlė Vyriausybei apsvarstyti Kauno projekto nutraukimą.
S.Skvernelis strateginius valstybės objektus yra pavadinęs korupciniais ir nuodysiančiais žmones. Iš Seimo tribūnos jis užsiminė apie galimą projektų stabdymą arba intervenciją į juos. Šiuo metu diskutuojama apie galimybę Vilniuje deginti mažiau atliekų.
Visi aukščiau išvardinti LVŽS politikai yra viešai suabejoję, ar valstybinėms jėgainėms užteks deginimui tinkamų atliekų. Atsakingi valstybės pareigūnai tokias abejones neigė, bet politikai rėmėsi kitais argumentais – suinteresuotos įmonės „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais ir šio verslo apmokėtais tyrimais.
Šios verslo grupės atstovai teikė raštus Seimo nariams, rašė asmeninius laiškus premjerui, dalyvavo Seimo posėdžiuose ir ten skleidė abejones dėl degintinų atliekų kiekio.
„Mes manome, kad šie atliekų deginimo projektai yra per dideli Lietuvai, statomi brangiau nei kaimyninėse valstybėse, jiems gali pritrūkti deginti tinkamų atliekų“, – 15min teigė „Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius.
S.Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas atsakymuose 15min rašė: „Premjero pozicijos ir požiūrio niekaip neįtakoja nei „suinteresuoti“, nei nesuinteresuoti „verslo lobistai“ ar kiti verslo atstovai. <...> Pakartosiu tai, ką premjeras jau ne kartą yra sakęs viešai: jis nėra nusistatęs prieš kogeneracines atliekų deginimo jėgaines, tačiau projektai neturi būti įgyvendinami bet kokia kaina, užmerkiant akis prieš bet kokias šiandienos aktualijas.“
Daugiau apie šių LVŽS politikų vaidmenį diskusijose dėl atliekų deginimo jėgainių, skaitykite pagrindiniame šio žurnalistinio tyrimo tekste.
Politinėje kovoje dėl atliekų deginimo jėgainių aktyviai reiškiasi ir Seimo narys Artūras Skardžius. Jis tapo „valstiečių“ sąjungininku ir ėmė kalbėti premjero žodžiais. Neseniai LVŽS vadovaujama Seimo specialioji komisija nusprendė, kad A.Skardžiaus apkaltai nėra pagrindo. Išsamiau apie A.Skardžiaus vaidmenį šioje istorijoje galite skaityti šiame žurnalistinio tyrimo tekste.
Diskusijose dėl atliekų deginimo jėgainių dalyvavo ir daugiau politikų, bet jie patys neteikė įstatymo pataisų arba nepriklauso valdančiajai daugumai, todėl tikėtina turi ir mažesnę įtaką.
Įvairiuose komitetuose bei Seimo posėdžiuose reiškėsi ir abejones dėl projektų kėlė konservatorius Paulius Saudargas, mišrios frakcijos narys Linas Balsys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS narys Kęstutis Mažeika, anksčiau prieš Vilniaus projektą protestavo kitas LVŽS atstovas Vytautas Bakas, taip pat atliekų deginimo jėgaines apribosiantį įstatymą buvo registravęs ir LVŽS frakcijos narys Naglis Puteikis (vėliau jis balsavo jau kitaip).
Lazdynų apygardoje rinktas konservatorius Algis Strelčiūnas taip pat prieštaravo ir tebeprieštarauja atliekų deginimo jėgainės projektui Vilniuje. Jis kartu su „valstiečiais“ buvo vienas iš pataisos dėl 20 kilometrų autorių.
15min tęs tyrimą apie verslo įtaką politikams.
Apie tyrimą ir šaltinius
Ši publikacija – žurnalistinio tyrimo dalis apie „Danpower Baltic“ įmonės ir jai atstovaujančių lobistų įtaką politikams. Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė, Šarūnas Černiauskas ir praktiką atliekanti Minerva Schools at KGI studentė Kornelija Ukolovaitė.
Tyrimas atliktas reaguojant į premjero Sauliaus Skvernelio pasakymą, kad valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomos atliekų deginimo jėgainės yra nuodijančios žmones ir korupciniai projektai.
Šio tyrimo pagrindiniai šaltiniai yra Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių garso įrašai. Taip pat – politikams pateikti dokumentai: Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos informacija, „Lietuvos energijos“ paaiškinimai, KTU studija apie atliekų kiekius, gyventojų skundai.
Nagrinėjome žiniasklaidos pranešimus, viešus politikų pasisakymus, Europos Komisijos laiškus Lietuvos institucijoms, susijusių įstatymų pataisas, Vyriausybės nutarimus, teismų sprendimus. Tyrime naudojome konfidencialius (asmeninius) laiškus premjerui S.Skverneliui.
Atliekant žurnalistinį tyrimą bendravome su premjeru S.Skverneliu ir jo atstovais (jis į daugelį klausimų neatsakė), aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, Seimo Energetikos komisijos pirmininku Virgilijumi Poderiu, Seimo nare Virginija Vingriene, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, finansų ministru Viliumi Šapoka, Ūkio ministerija, KTU, buvusiu premjero patarėju Tomu Garasimavičiumi, buvusiu „Lietuvos energijos“ vadovu Daliumi Misiūnu, neregistruotu lobistu Martynu Nagevičiumi, „Ekokonsultacijų“ vadove Lina Šleinotaite-Budriene, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, „Danpower Baltic“ atstovais, Specialiųjų tyrimų tarnyba.
