Kodėl atliekų tvarkymas vis dar opi problema?
KTU profesoriaus nuomone, šiais laikais technologiniai sprendimai Lietuvoje leistų surinkti ir perdirbti daugiau šiukšlių, tik tam trukdo didelės dalies visuomenės ir jos charakterį atitinkančių valstybinių ir politinių struktūrų nebrandumas, sąlygojantis daugybę dabarties problemų, ne tik atliekų tvarkymo srityje. „Kartais pajuokauju, kad atliekų tvarkymas, o ne filosofija, yra mokslų mokslas. Reikia išmanyti daugybę sričių – nuo chemijos iki politikos. Be abejo, svarbus ir gyventojų sąmoningumas, kuris auga, tačiau ne taip greitai“, – sako ekspertas.
Kol kas užstatas – vienareikšmiškai geriausia priemonė paskatinti žmones tausoti gamtą. Iš pradžių atsiranda finansinė motyvacija, o tada pamažu keičiasi visuomenės sąmoningumas.
„Eurobarometer 2014“ apklausa parodė, kad didžioji dalis (91 proc.) gyventojų mano, kad kasmet Lietuvoje išmetama per daug šiukšlių, tačiau tik mažiau nei pusė (46 proc.) pripažino, kad patys išmeta per daug atliekų.
Užstatas motyvuoja grąžinti
Ar vasario 1 d. pradėsianti veikti užstato sistema paskatins žmones labiau rūpintis savo aplinka? Pasak KTU profesoriaus, situacija turėtų pagerėti. „Kol kas užstatas – vienareikšmiškai geriausia priemonė paskatinti žmones tausoti gamtą. Iš pradžių atsiranda finansinė motyvacija, o tada pamažu keičiasi visuomenės sąmoningumas,” – pasakoja jis.
Jo nuomone, jeigu antrinių žaliavų surinkimas būtų susietas su jų išvežimo kaina – tai yra, kuo daugiau atliekų name būtų surenkama spalvotaisiais konteineriais, tuo mažesnis mokestis būtų taikomas – žmonės irgi dažniau rūšiuotų.
Žmonės skuba, ne visada spėja užsukti į grąžinimo punktus, net jei jie įsikūrę arti namų.
Ekspertas pastebi, kad žmonių įpročiams įtaką daro ir patogumas. „Žmonės skuba, ne visada spėja užsukti į grąžinimo punktus, net jei jie įsikūrę arti namų. O kai tarą bus galima grąžinti parduotuvėse, tikrai bus nesunku kartu pasiimti tuščias skardines ir butelius. Patogumo požiūriu ypač pasitarnaus parduotuvėse įrengti taromatai“, – sako prof. dr. G. Denafas.
KTU profesoriaus nuomonę liudija ir statistika. „Eurobarometer“ apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai kaip didžiausią motyvaciją rūšiuoti nurodo patogesnes galimybes rūšiuoti (62 proc.), finansinius motyvus (užstato sistemą, mokesčių dydžio susiejimą su surenkamais išrūšiuotų šiukšlių kiekiais) (47 proc.) bei užtikrinimą, kad išrūšiuotos atliekos yra efektyviai perdirbamos (47 proc.).
Bus įrengta apie 1000 taromatų
Patogumo svarbą įvardija ir Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas. Jis primena, kad pakuotes bus galima grąžinti tose parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 300 kv. metrų, bei kaimo parduotuvėse.
Dauguma – tikimės, kad net 85 proc. – užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių bus surenkama taromatais, kurių didžioji dalis automatiškai patys išrūšiuos įmestą tarą.
„Dauguma – tikimės, kad net 85 proc. – užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių bus surenkama taromatais, kurių didžioji dalis automatiškai patys išrūšiuos įmestą tarą. Tai reiškia, kad gyventojams net nereikės rūšiuoti taros – tiesiog sudėti pakuotes į vieną angą ir pasiimti taromato išspausdintą kvitą.
Jį kasoje bus galima išsikeisti į pinigus arba panaudoti atsiskaitant už prekes, perkamas toje parduotuvėje“, – pasakoja G. Varnas.
Vietos, kuriose nuo vasario 1 d. bus galima grąžinti pakuotes, bus pažymėtos interaktyviame žemėlapyje www.grazintiverta.lt.
Ar pavysime estus?
Prof. dr. G. Denafo teigimu, estai kol kas yra labiau pažengę atliekų tvarkymo srityje. „Dar Sovietų Sąjungoje estai buvo vieni tvarkingiausių, užstato sistema ten veikia nuo 2005 metų, surenka daugiau nei 90 proc. pakuočių“, – pasakoja specialistas.
Net 88 proc. estų teigia, kad bent kartais rūšiavo plastikinius buteliukus ir kitą plastiką, tuo tarpu tarp plastiką rūšiuojančių lietuvių – vos 75 proc.
Pavyzdžiui, net 88 proc. estų teigia, kad bent kartais rūšiavo plastikinius buteliukus ir kitą plastiką, tuo tarpu tarp plastiką rūšiuojančių lietuvių – vos 75 proc. Remiantis „Eurobarometer“ apklausos duomenimis, estai aktyviau rūšiuoja ir kitas atliekas: 85 proc. bent kartais rūšiavo popierių ir kartoną, 75 proc. stiklą ir pavojingas atliekas (chemines medžiagas, dažus), 74 proc. – metalines skardines. Lietuviai kol kas atsilieka nuo estų.
Visgi užstato sistema turėtų padėti priartėti tiek prie Estijos, tiek prie Vakarų ir Skandinavijos šalių, kadangi rūpintis aplinka galima išmokti.
„Jeigu pažiūrėsime į emigrantus, net ir vyresnio amžiaus žmonės, nuvykę į kitą šalį, labai greitai pradeda rūšiuoti bandydami prisitaikyti prie visuomenės normų. Todėl atliekų tvarkymo kultūra yra ir tam tikras integracijos į Vakarų visuomenę požymis“, – pastebi ekspertas.
