Tokią informaciją antradienį tarnyba skelbia atlikusi Aplinkos ministerijos Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentų korupcijos rizikos analizę.
STT taip pat nustatė, kad ne visada aišku, kokiu pagrindu atrenkami tikrinti ūkio subjektai, dėl kokių priežasčių keičiami metiniai patikrinimų planai, ar visais atvejais pagrįstai atliekami neplaniniai patikrinimai, kodėl skiriasi patikrinimų tvarka ir praktika.
Anot STT, ne visais atvejais departamentų sudaromos sąlygos šios srities ūkio subjektus kontroliuojančių pareigūnų rotacijai vykdyti, o departamentų agentūrų vadovai gali savo nuožiūra priimti sprendimus įvairiuose atliekų tvarkytojų veiklos teisėtumo priežiūros etapuose.
„Siekdama sumažinti nesąžiningo elgesio ar korupcijos pasireiškimo tikimybę ir sustiprinti RAAD vykdomą ūkio subjektų kontrolę, STT taip pat rekomenduoja Aplinkos ministerijai teisės aktuose nustatyti aiškią atliekų identifikavimo tvarką ir užtikrinti, kad informacija apie atliekų kilmę ir pavojingumą būtų pasiekiama departamentų pareigūnams bet kuriame atliekų tvarkymo etape ir šio proceso kontrolės grandyje“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Taip pat nustatyta, kad nepakankamai reglamentuotas kenksmingos veiklos stabdymo mechanizmas, tobulintina žalos aplinkai nustatymo ir atlyginimo tvarka.
Su korupcijos rizikos analize galite susipažinti čia.