D.Vidros teigimu, savivaldybė turėtų užtikrinti galimybę atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Artimiausias bendro naudojimo mišrių atliekų konteineris yra už 0,5 km, o antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai įrengti dar toliau – už 5 km nuo gyvenamos vietos. 15min pašnekovas paaiškino, kad remiantis įstatymu, į mišrių atliekų konteinerį mesti nerūšiuotas atliekas draudžiama.
„Net jeigu visas atliekas neštų į mišrių atliekų konteinerį, esantį už 0,5 km nuo namų – nusižengtų įstatymui“, – teigė D.Vidra.
Moka, nors šiukšlių neišmeta
„Mama moka už nieką, nes konteineriais nesinaudoja. Kaimynai turi atliekų konteinerius kiemuose, tai šiuo atveju esame diskriminuojami. Jeigu įsipareigoji tvarkyti atliekas ir imti rinkliavą, tai reikia tą ir daryti, turi būti suteikta galimybė šiukšles išmesti“, – dėstė moters sūnus.
Ar jūs galvojat, kad 82 metų moteris neš šiukšles rūšiuoti 5 km, o tada tas likusias nuo rūšiavimo nešis atgal ir išmes į mišrių atliekų konteinerį?
Paklaustas, kur šiuo metu išmeta atliekas, vyras teigė, kad dalį šiukšlių motina sudegina krosnyje, o kitos atliekos tiesiog kaupiasi sodybos teritorijoje. Pasak D.Vidros, pastatyti konteinerį prašo nuo metų pradžios, tačiau valdininkai gyventojos problemai lieka abejingi.
„Ar jūs galvojat, kad 82 metų moteris neš šiukšles rūšiuoti 5 km, o tada tas likusias nuo rūšiavimo nešis atgal ir išmes į mišrių atliekų konteinerį?“, – klausė pašnekovas.
Problema – nepravažiuojamas kelias
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas 15min paaiškino, kad problemos esmė – į vienkiemį vedantis nepravažiuojamas keliukas. Pasak jo, net ir pastačius konteinerius sodybos teritorijoje, sunkiasvorė šiukšlių išvežimui naudojama technika sodybos nepasiektų.
„Žinot, biudžetas nėra didelis, neturime galimybės nutiesti kelio į vienkiemį. Be to, vien nutiesti nepakanka, reikėtų ir prižiūrėti. Suprasčiau, jeigu tai būtų vieta, kurioje gyvena daugiau žmonių, tada naudą gautų ir kiti. Jeigu dabar tiestumėm keliuką į vienkiemį, tai vyktų kitų svarbių darbų sąskaita“, – kalbėjo P.Kazėnas.
Tokia situacija ir kituose vienkiemiuose
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja vyr. architektė Gražina Gadliauskienė 15min tikino, kad su panašiomis problemomis vienkiemių gyventojai susiduria visoje Lietuvoje.
„Būtų gerai sužinoti, kaip išspręsti kelio problemas vienkiemių gyventojams, kai savivaldybių biudžetai tokie maži, kad neužtenka gerai įrengti kelius ne tik kaimuose, bet ir miestuose, kur gyventojų gerokai daugiau. Nurodyti, kad problema turi būti išspręsta, gali didžiųjų miestų tarnautojai, o kaip ir kuo gyvena kaimiškos teritorijos, niekam nerūpi“, –15min sakė G.Gadliauskienė.
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Vilmantė Krištopaitienė 15min teigė, kad nagrinėjant gyventojo prašymą dėl rūšiavimo konteinerių pristatymo ir aiškinantis komunalinių atliekų išvežimo galimybes iš minėtos namų ūkio valdos, buvo atlikta patikra. „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ kontrolierius nustatė, kad minėta sodyba nuo kelio, kuriuo organizuojamas atliekų surinkimo maršrutas, yra nutolusi daugiau nei 200 metrų atstumu.
Pasak pašnekovės, vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, tais atvejais, kuomet individualus gyvenamasis namas nuo kelio nutolęs daugiau kaip 200 metrų atstumu, mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslauga teikiama kolektyviniu 1,1 kub. m talpos konteineriu, stovinčiu ant pagrindinio kelio.
Suteikti individualius konteinerius netikslinga
„Antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų surinkimas vykdomas tais pačiais maršrutais ir tokiomis pat sąlygomis kaip ir mišrių komunalinių atliekų. Taisyklėse numatyta, kad „Individualių namų valdų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų individualius surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštele (DASA), esančia Statybininkų g. 4 E, Jurbarke, bei papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
Jurbarko rajono savivaldybės antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemoje Kaniūkų kaime nėra numatyta įrengti bendro naudojimo konteinerių aikštelę. Suteikti individualius rūšiavimo konteinerius, kurie būtų laikomi sodyboje ir atliekų surinkimo dieną išstumiami prie kelio, kuriuo organizuojamas atliekų surinkimo maršrutas yra netikslinga, nes nei mama, nei sūnus neketina stumti konteinerio prie pagrindinio kelio“, – 15min paaiškino V.Krištopaitienė.
Vietinė rinkliava – tai privaloma įmoka
Atliekas tvarkančios įmonės atstovė paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.
„Akcentuojame, kad vietinės rinkliavos mokestis nėra mokestis už suteiktą ar nesuteiktą paslaugą. Vietinė rinkliava – tai privaloma įmoka, galiojanti visoje savivaldybės teritorijoje ir kurią savivaldybės institucijų nustatyta tvarka privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso arba kitu pagrindu valdantys savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus“, – dėstė pašnekovė.
V.Krištopaitienės teigimu, vietinės rinkliavos įmokos lengvata yra suteikiama asmenims, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantiems ir naudojantiems nekilnojamojo turto objektus, nuo kurių atstumas iki artimiausios buitinių atliekų surinkimo vietos yra didesnis kaip 1 500 m. Šiuo atveju, nekilnojamo turto objektas yra nutolęs iki artimiausio buitinių atliekų surinkimo vietos apie 0,5 km, todėl suteikti lengvatą vietinei rinkliavai nėra galimybės.
„Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras informavo atliekų turėtoją, kad šiuo metu nėra galimybės aprūpinti ją individualiais rūšiavimo konteineriais, kadangi nėra galimybės juos ištuštinti. Pasikeitus situacijai, individualius rūšiavimo konteinerius galėsime išduoti“, – 15min sakė Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė.
Ministerija laikosi tos pačios nuomonės
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos viršininkas Drąsutis Štuopis 15min patvirtino, kad sulaukę gyventojo skundo, atliko tyrimą. Jo rezultatai sutampa su anksčiau išsakyta Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojų ir atliekas tvarkančios įmonės pozicija – dėl sunkiasvorei technikai nepravažiuojamo kelio sodyboje įrengti atliekų konteinerių nėra galimybės.
„Manome, kad gyventoja turi galimybę naudotis atliekų tvarkymo paslauga ir mišrias komunalines atliekas šalinti naudojantis kolektyviniu konteineriu, o rūšiuotas atliekas šalinti artimiausiuose rūšiavimo konteineriuose. Dėl savivaldybės veiksmų teisėtumo įvertinimo siūlome kreiptis į regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus“, – 15min paaiškino D.Štuopis.
