„Sutikime, kad atlikėjai gali gyventi ilgiau negu nustatytas 50 metų laikotarpis, per kurį užtikrinama jų darbų apsauga. Termino pratęsimas būtų naudingas atlikėjams, kadangi per papildomą laikotarpį jie galėtų užsidirbti. Nustačius 95 metų laikotarpį būtų kompensuotas pelnas, kurio netenka 70 metų amžiaus sulaukę atlikėjai. Mat pagal dabartinę reglamentaciją ankstyviesiems darbams, įrašytiems tuomet, kai jiems buvo, tarkim, 20 metų jau nebetaikoma apsauga“, – pastebi EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narys Šarūnas Birutis.
Dar yra numatoma ir keletas papildomų priemonių, pavyzdžiui, įsteigti samdomų muzikantų fondą.
Svarbiausias direktyvos tikslas – pratęsti dabartinį atlikėjų ir fonogramų gamintojų apsaugos laikotarpį, teigiama pranešime spaudai. Dar yra numatoma ir keletas papildomų priemonių, pavyzdžiui, įsteigti samdomų muzikantų fondą. Į jį būtų įmokama bent penktadalis lėšų, kurias fonogramų gamintojai gaus iš autorių teisių apsaugos pratęsimo. Taip pat siūloma įtraukti į atlikėjų ir fonogramų gamintojų sutartis privalomą nuostatą, jog nebeplatinamų kūrinių autorių teisės nebesaugomos. ES sukurtos muzikos apsaugos laikotarpis baigtųsi praėjus 70 metų po to, kai miršta paskutinis konkretaus kūrinio autorius, nesvarbu, ar tai kūrinio teksto autorius, ar kompozitorius.
„Tinkamai neapibrėžus statuso Europos atlikėjams labai sunku pragyventi iš savo kūrinių. Didelė jų dalis naudojasi itin ribota prieiga prie socialinės apsaugos, nedarbo kompensacijų ar sveikatos priežiūros ir saugumo paslaugų. Be to, jie apskritai nuolat susiduria su plačiai paplitusia nesąžininga sutarčių sudarymo praktika. Taigi pelnas, gaunamas taikant intelektinės nuosavybės teises, yra gyvybiškai svarbus kai kurių atlikėjų pragyvenimo šaltinis“, – įsitikinęs europarlamentaras Š. Birutis
Teikiant šiuos pasiūlymus siekiama užtikrinti, kad jie būtų naudingi ir atlikėjams, ir įrašų gamintojams. Atlikėjai ir toliau turėtų teisę į atlyginimą už transliacijas, į atlyginimą už viešose vietose, tarkim, baruose ir diskotekose, atliktus kūrinius ir į kompensacijas už jų koncertų kopijavimą asmeniniams tikslams. Įrašų gamintojai pratęsus terminą gautų papildomą pelną parduodant įrašus parduotuvėse ir internetu.
Dėl dabartinių su apsauga susijusių skirtumų, ypač tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), susiduriama su teisiniu nekonkretumu ir piratavimu, ypač skaitmeninėje aplinkoje. Neįmanoma paneigti, kad dėl skirtingų apsaugos sąlygų skatinamas piratavimas: į viešą vienos šalies domeną patekę darbai gali būti iš ten perduoti internetu į kitas šalis, kur jie tebesaugomi.
„Europa turi apsaugoti savo menininkus, kurie yra vienas svarbiausių jos kultūrinės įvairovės raiškos tarpininkų. Norint, kad ES įrašų pramonė būtų išties konkurencinga pasaulinėje rinkoje, reikia suvienodinti apsaugos terminą. Jis turi būti ne trumpesnis nei JAV – 95 metai“, – mano Š. Birutis.
Suvienodinus apsaugos laikotarpį JAV ir Europoje, Europos ekonomikai atsivertų puikios galimybės toliau progresuoti augimo ir užimtumo srityje. Intelektine nuosavybe grindžiama kūrybos pramonė padeda didinti procentinę dalį Sąjungos BVP, tačiau dėl šiuo metu ES ir JAV galiojančio skirtingo apsaugos laikotarpio Europos įrašų bendrovės ir atlikėjai priversti taikstytis su konkurenciniu požiūriu prastesne padėtimi.
Europos Komisija turės pirmąkart persvarstyti šią direktyvą po trejų metų, o vėliau – kas ketverius metus. Ji taip pat raginama išnagrinėti, ar nereikėtų pratęsti autorių teisių apsaugos laikotarpio ir vaizdo kūriniams.
