Norint visiškai likviduoti grėsmes ir sutvarkyti aplinką reikia kuo greičiau išgabenti netinkamai kauptas ir saugotas pavojingąsias atliekas į pavojingųjų atliekų tvarkymo įrenginius. Skaičiuojama, kad visiškam ekologinės ekstremalios situacijos likvidavimui gali prireikti apie 1 mln. eurų, pranešime rašo darbus atlikusios įmonės.
Pirminiame, galimai nusikalstamos atliekų tvarkymo imitavimo, padarinių šalinimo etape iš aplink sandėlį esančios teritorijos surinkta, identifikuota ir laikinai tame pačiame nelegaliame sandėlyje sandariai susandėliuota 116 tonų pavojingųjų atliekų. Tačiau sandėlio viduje liko dar apie 250 tonų netvarkingai ir nesaugiai sandėliuojamų aplinkai ir gyventojams pakenkti galinčių aitrų kvapą skleidžiančių medžiagų, kurių sudėtis neidentifikuota. Šių atliekų rūšiavimo ir identifikavimo darbams atlikti pritrūko lėšų.
„Nelegaliame sandėlyje vis dar yra nesandariai laikomų, į aplinką patekti galinčių pavojingų atliekų. Jas pirmiausiai reikėtų ištirti, identifikuoti, perkelti į sandarias talpas ir saugiai išgabenti. Be to, rekomenduojama atlikti ir papildomus jau sutvarkytos teritorijos tyrimus, paimti grunto mėginius, nustatyti, ar aplinkoje neliko taršos.
Deja, tolimesniems darbams kol kas nėra skirtas finansavimas, todėl pavojaus lygis išlieka aukštas“, – sako Paulius Repšys, įmonės „Žalvaris“ projektų vadovas.
Anot įmonės „Toksika“ generalinio direktoriaus Arūno Dirvinsko, pirminiai atliekų identifikavimo duomenys rodo, kad pavojingąsias atliekas ir į aplinką patekusius teršalus daugiausiai sudaro įvairios rūgštys bei kitos cheminės medžiagos.
Tikslią neteisėtai kauptų atliekų sudėtį parodys detali paimtų mėginių ekspertizė ir laboratoriniai tyrimai. Tyrimams atlikti paimta per 600 vienetų mėginių, kurie perduoti Kauno prokuratūrai ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Šiuo metu sprendžiama, kam pavesti atlikti laboratorinius mėginių tyrimus.
„Atliekos prieš nuvežant į sandėlį buvo susvertos, paimti mėginiai. Dabar rengiame naujas pirkimo sąlygas, paimtų mėginių identifikavimui. Taršos židinio lokalizavimas buvo neišvengiamas, tačiau būtina ieškoti lėšų ir identifikuoti medžiagas esančias sandėlyje. Dėl lėšų stygiaus, problema liko iki galo neišspręsta, nes veiksmai atlikti siekiant neutralizuoti aplinkos užterštumą, o kartu ir užtikrinti vietos gyventojų saugumą.
Ateityje būtina atsižvelgti į tai, kad atliekos dar nėra visiškai sutvarkytos ar išgabentos į saugojimo vietą, todėl Kauno rajono savivaldybė turės ieškoti lėšų“, – teigia Drąsutis Štuopis, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas.
Vykdant pirminius ekologinės nelaimės likvidavimo darbus buvo iškasta ir 105 kubiniai metrai grunto, į kurį buvo išsiliejusios pavojingosios atliekos.
Taip pat išsiurbta 29 kubiniai metrai teritorijoje išlieto pavojingo aplinkai skysčio. Šiuo metu iškastas gruntas ir surinktos išsiliejusios pavojingos medžiagos saugomos nelaimės vietoje esančiame sandėlyje.
Vykdant pirminius ekologinės nelaimės likvidavimo darbus buvo iškasta ir 105 kubiniai metrai grunto, į kurį buvo išsiliejusios pavojingosios atliekos.
Ekstremali situacija Eigirgalos kaime paskelbta šių metų rugpjūtį, kai dar 2015 metų balandžio mėnesį Kauno rajono aplinkosaugininkai bendrovei „Jukneda“ priklausančiame sandėlyje ir aplink jį aptiko nelegalų pavojingųjų atliekų sąvartyną.
Tuo metu nustatyta, kad pavojingosiomis atliekomis užteršta apie 500 kv. m. Teritorijoje ir sandėlyje aptikta maždaug 300 tonų tepalų, ėsdinimo rūgščių ir kitų atliekų. Dalis skysčių iš nesandarių statinių buvo išsilieję į gruntą.
Gamtos apsaugos specialistai nustatė, jog aplinkos užterštumas sunkiaisiais metalais (alavu, chromu, cinku, švinu, variu) smarkiai viršijo leistinas normas. Kai kurias atvejais – beveik 100 kartų. Visai šalia ekologinės nelaimės vietos yra įsikūręs vaikų darželis, mėsa prekiaujanti įmonė, lentpjūvė.
Ekologinės bombos padariniams likviduoti Aplinkos ministerija kol kas yra skyrusi 50 tūkst. eurų.
