„Paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo spendimas“, – BNS sakė teismo atstovė Venta Valčackienė.
Apeliaciniame skunde V.Bavėjanas tvirtino, jog jis privalėjo būti atleistas apkaltos proceso tvarka, nes pats atleidimas yra siejamas ne tik su teisėjo vardo pažeminimu, bet ir priesaikos sulaužymu bei nusikaltimo padarymu.
Atsakovais šioje byloje dėl teisėjo atleidimo buvo patraukti prezidentas, Teisėjų taryba ir Seimas, jie su tokiu V.Bavėjano ieškiniu nesutiko.
Vilniaus apygardos teismu atmestus eksteisėjo ieškinį, jis su skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.
Prieš trejus metus galimos korupcijos teisinėje sistemoje byloje sulaikytas, įtarimų sulaukęs, o vėliau pirmos instancijos teismo sprendimo išteisintas V.Bavėjanas taip pat teigė, kad tai, jog Teismų įstatyme nėra nustatyta teisėjo atleidimo tvarka, gali prieštarauti Konstitucijai ir pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Šiemet balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad V.Bavėjano ir dar vieno galimos korupcijos byloje minimo teisėjo atleidimai neprieštaravo Konstitucijai.
Pasak Konstitucinio Teismo, jei Konstitucija būtų aiškinama taip, būtų apribotos joje įrašytos prezidento galios formuojant teismus, taip pat galėtų susidaryti situacija, kai teisėjo vardą pažeminę teisėjai liktų pareigose, nes teisėjo vardo pažeminimas nebūtinai savaime yra priesaikos sulaužymas.
V.Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas 2019 metų rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pareikšti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.
Pats buvęs Apeliacinio teismo teisėjas siekė, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti, iš to sekęs prezidento dekretas ir parlamento nutarimas būtų pripažinti neteisėtais ir viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad iš pareigų jis galėjo būti atleistas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V.Bavėjanas kartu su savo artimu pažįstamu Valiu Venslovu Šiaulių apygardos teismo yra išteisintas prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo byloje. Prokuratūra šį nuosprendį apskundė, skundas dar neišnagrinėtas.
Baudžiamosios bylos duomenimis V.Bavėjanas, bendraudamas su V.Venslovu, galbūt susitarė neteisėtai siekti sušvelninti V.Venslovo teisinę padėtį nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme.
Nepasiekus numatyto tikslo ir V.Venslovo bylą vėliau perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kaltinamieji, galimai susitarė neteisėtais būdais siekti, kad ši baudžiamoji byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V.Bavėjanas tikėjosi neteisėtai paveikti dėl palankaus sprendimo savo draugui.
Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.
