Teismo išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad spalio 21 d. nutarime prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad nepadarytos tokios nusikalstamos veikos: neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas, neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas, ir nebuvo atskleisti jų panaudojimo požymiai. Taip pat nebuvo nustatytos priežastys, kodėl pareiškėjas negali ginti savo teisėtų interesų dėl galimo šmeižimo privataus kaltinimo tvarka.
Pareiškėjas skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui prašė panaikinti prokuroro nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo bei dėl neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo.
Teismas, atmesdamas pareiškėjo S.Stomos skundą, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra numatyta, jog žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tačiau informacija apie viešojo asmens (valstybės politiko, teisėjo, valstybės tarnautojo, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra objektyvių duomenų, jog S.Stomos susitikimai su žurnaliste buvo fiksuojami specialiomis techninėmis priemonėmis, kurios būtų instaliuotos privačioje erdvėje bei tam būtų reikalingos kompetentingos valstybinės institucijos sankcijos, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo bei jos atskleidimo nėra jokio pagrindo.
Ši teismo nutartis per 7 dienas gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.
