Už naktinių taikiklių draudimą medžioklėje balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 43, susilaikė 16 politikų, tad projektas buvo atmestas.
Spalio 10 dieną parlamentas buvo pritaręs pataisai, pagal kurią naktiniai taikikliai būtų įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą. Tačiau tuomet jos nepavyko priimti iki galo, nes paskutiniam balsavimui dėl priėmimo nesiregistravo reikalingas – 71 – parlamentarų skaičius.
Popiet parlamentarai planavo svarstyti naują Medžioklės įstatymo pataisą, ja jau būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje.
Tačiau „valstiečių“ frakcija paprašė padaryti pertrauką šio klausimo pateikime. Jis atidėtas iki ketvirtadienio.
Pagal šį projektą, naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, būtų galima naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Anot šios pataisos autorių, ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.
Naktinių taikiklių įteisinimo priešininkai teigia, kad leidus šiuos prietaisus naudoti medžioklėje, žvėrys nebeturėtų galimybės pabėgti nuo medžiotojų, be to, nebūtų galimybės nustatyti, ar gyvūnas sumedžiotas naudojant naktinį taikiklį, ar ne.
Ginčas dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje vyksta ne pirmus metus.
Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Ir taikiklių šalininkai, ir oponentai mano, kad tie sąrašai turėtų būti įrašyti įstatyme.