Šį projektą įgyvendino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka.
Kaip pirmadienį pranešė VVTAĮT, Lietuvoje keliolika tūkstančių žmonių – vaikų ir suaugusiųjų – turi regos negalią, tad vaiko konstituciją nuo šiol bus galima ne tik skaityti, bet ir klausyti.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, valstybės institucijos pastaruosius metus skiria didelį dėmesį pokyčiams, kurie keičia žmonių su negalia kasdienybę.
„Apie vaiko teises ir atsakomybes svarbu žinoti ne tik patiems vaikams, bet ir juos supantiems aplinkiniams – tėvams, globėjams, seneliams, mokytojams. Tai neabejotinai aktualu ir žmonėms su regos negalia, kuriems svarbu, kad informacija būtų lengvai prieinama bei aiškiai ir suprantamai pateikta“, – sako M.Navickienė.
Anot jos, šiemet atnaujinta ir visų poreikiams pritaikyta vaiko konstitucija gali tapti viena iš priemonių skleisti svarbias žinias apie vaikus, o patiems vaikams jaustis vienodai svarbiems.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės teigimu, vaiko konstitucijos jau tapo tarnybos simboliu, tad kasmet ieškoma būdų, kaip patobulinti knygelę, o joje esančią informaciją pateikti įdomiai ir patraukliai ne tik vaikams, bet ir visiems žmonėms, kurie dalyvauja jų gyvenime.
„Šiemet išsikėlėme ypatingą užmojį – norėjome pasiekti dar platesnę auditoriją, tad prioritetą skyrėme regos negalią, disleksijos, dėmesio valdymo ir kitų skaitymą apsunkinančių sutrikimų turinčių žmonių įtraukčiai ir informacijos prieinamumo didinimui. Tikime, kad tai bus dar vienas svarbus žingsnis link empatiškos ir supratingos visuomenės, kuri nėra abejinga negalią turinčių žmonių poreikiams ir galimybėms“, – sako I.Skuodienė.
Pasak tarnybos vadovės, ankstesniais metais platintos Vaiko konstitucijos buvo pritaikytos tik turintiems galimybę ją vizualiai pamatyti ir perskaityti. Šiais metais bendradarbiaujant vaiko teisių gynėjams ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos specialistams, pavyko sukurti inovatyvų, įgarsintą leidinį, kuris prieinamas ir negalią ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Anot Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komunikacijos vadovės Ramunės Balčikonienės, knygelės puslapiuose buvo atlikti regos negalią ir su rega susijusių sutrikimų turintiems žmonėms labai reikalingi pakeitimai.
„Parinkome lengvai skaitomą šriftą, užtikrinome gerą tiek teksto ir fono, tiek iliustracijų kontrastą, paveikslėliuose nėra smulkių, neįžiūrimų ar dėmesį blaškančių detalių, svarbiausia informacija – aiškiai matoma ir nuolat kartojama. QR kodas veda į filmuką, kuriame visa informacija perteikiama vaizdu ir garsu – tai patogu ir dar skaityti nemokančiam pirmokui ar darželinukui, ir vaikams ar tėvams, turintiems regos negalią“, – sakė R.Balčikonienė.
Pasak jos, Lietuvoje nesama oficialios statistikos, kiek žmonių turi disleksiją. Stebima, kad į audiosensorinę biblioteką atėjus vaikui, turinčiam tokį sutrikimą, paprastai jį turi ir vienas iš tėvų, senelių. Vadovės teigimu, nepaisant to, kad statistikos nėra, Europos šalių tyrimai rodo ir leidžia daryt išvadą kad ne mažiau 7 proc. žmonių Lietuvoje gali turėti disleksiją.
I.Skuodienė tarp naujovių mini ir patobulintus vaiko teisių ir atsakomybių plakatus, skirtus ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pagal Vaiko konstituciją parengtas iliustracijas, primenančias spalvinimo knygeles. Jas nemokamai galima atsisiųsti iš tarnybos interneto svetainės ir lavinančių veiklų metu susipažinti bei diskutuoti apie vaiko turimas teises ir atsakomybes.
Tarnybos vadovė sako, kad vaiko konstitucijos leidiniai per aštuonerius metus buvo išdalinti beveik ketvirčiui milijono vaikų.
Šiemet šios knygelės pasieks daugiau nei 32 tūkst. visos šalies pirmokų, o ikimokyklinukams bus perduota apie 12 tūkst. vaiko teises ir atsakomybes iliustruojančių plakatų.
