Kaip informuoja Kauno rajono savivaldybė, kapinės, kuriose išlikę 12 paminklų, yra įrašytos į Kultūros paveldo registrą, todėl tvarkymo darbus teko derinti su Kultūros paveldo departamentu.
Savivaldybės atstovai sutvarkė reikiamus dokumentus ir kelių sankirtoje pastatė informacinį ženklą, Alšėnų seniūnijos darbuotojai pašalino medžius, kurie kėlė grėsmę paminklams. NATO bataliono kariai atnaujino pagrindinį ir paminklinius kryžius, iš žvyro suformavo takus, juos atitvėrė dekoratyvine tvorele.
„Kapinės yra tarsi istorijos vadovėlis. Kartu tai vieta, kur galime apmąstyti vertybes, svarbias visiems, nepriklausomai nuo rasės, tikėjimo ar tautybės“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Vokietijos karių kapų priežiūros tautinės sąjungos įgaliotinis Lietuvoje Kazimieras Arlauskas pabrėžė, kad jų organizacijos tikslas – susitaikymas prie kapų ir darbas taikos labui. „Visi žuvusieji nusipelno pagarbos“, – tvirtino atsargos majoras.
Raginimai atleisti, susitaikyti ir kartu siekti taikos skambėjo ir dviejų vokiečių dvasininkų maldose.
Renginyje dalyvavo ne tik vokiečių, bet ir prancūzų, belgų kariai. Vietos ūkininkas Kęstutis Bružikas pasakojo, kad dirbdamas žemę vis dar randa surūdijusių artilerijos sviedinių.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Černiauskienė tvirtino, kad rajone yra 525 kultūros paveldo objektai, įtraukti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ir apie 120 vietinės reikšmės istorijos bei kultūros paminklų. Tarp jų – vokiečių karių kapinės Juragiuose, Teleičiuose, Stanaičiuose, Armaniškėse, Ramučiuose, Girininkuose.
I Pasaulinio karo metus mena ir Kauno tvirtovės fortai, kuriais Kauno rajono savivaldybės rūpinasi kartu su Kauno miesto savivaldybe.