Skundų buvo
Apie valomus kelius galima rašyti ir diskutuoti daug, tačiau tiek savivaldybė, tiek miesto bei kaimo seniūnijos gavo gyventojų skundų ir dėl visiškai nevalomų kelių.
Šį kartą kaip niekad daug skundų pasiekė ir spaudą. Gyventojai skundėsi ne tik nevykdomu darbu, bet ir prasta komunikacija.
„Suprantame, kad snigo visur daug. Tačiau mes esame netekę vilties. Ką daryti, jei gyvename su mažais vaikais ir negalime pasiekti poliklinikos, nes kelias tiesiog neišvažiuojamas jau antrą dieną.
Taip išeina, kad žmonės, gyvenantys vienkiemyje, jau ne žmonės?
Kapanotis reikia patiems, ir taip kiekvienais metais“, – nusivylimo neslėpė Ruoščių kaimo gyventoja Diana Sirijotavičiūtė.
Bijo dėl pagalbos
Moteris teigia suprantanti, kad vienu metu keliai visur nuvalyti nebus, bet norėtų, kad bent antrą ar trečią parą po snygio ji jau galėtų pasiekti miestą.
„Labai keista, kad valytuvai važiuoja pro šalį, valo kelius, o kelių šimtų metrų į šoną pasukti negali.
Aš nubrisčiau, bet kaip su mažais vaikais? Ant rankų juos nunešti?
Du mėnesius laukiau talono, kad nuvežčiau juos pas gydytoją, kai pagaliau jį gavau, negaliu nuvažiuoti, nes keliai neišvažiuojami“, – apmaudo neslėpė nedidelio kaimelio gyventoja.
Skundėsi ir senjorai
Pamiršti pasijautė ir senjorai. Bakainių kaimo gyventoja Liudvika iš nevilties taip pat surinko laikraščio redakcijos telefono numerį.
Moteris teigė nebežinanti ką daryti ir pagalbos ruošiasi kreiptis net į televiziją.
„Žinote, iki miestelio galimybės nueiti nėra. Esame tiesiog įkalinti savo sodyboje. Taip yra.
Aš nubrisčiau, bet kaip su mažais vaikais? Ant rankų juos nunešti?
Anksčiau dar kažkiek pavalydavo, o dabar visai nieko. Tai kaip man nueiti iki miestelio? Iki miesto?
Kaimelyje gyvenantis žmogus nebegali jaustis žmogumi, nors moka ir mokesčius, ir visą gyvenimą sąžiningai dirbo.
Tiesiai šviesiai – jaučiamės pamiršti. Tikrai pamiršti. Taip norėtųsi, kad paaiškintų mums kas nors, ar bus valoma, ar nebus valoma. Dabar tokia nežinia, o jei sveikata sušlubuotų? Viskas“, – atsiduso moteris.
Darbo metodikos
AB „Kelių priežiūra“ Kėdainių kelių tarnyba prižiūri visas miesto seniūnijai priklausančias gatves.
Pagal sutartį su miesto seniūnija viename sąraše esančias – nuolat, kitame – pagal atskirus seniūnijos prašymus.
Seniūnija ir pati turi savo technikos, kuri esant reikalui gali prisidėti ir prie kelių valymo miesto seniūnijos kaimuose.
Tiesiai šviesiai – jaučiamės pamiršti.
Kėdainių miesto seniūno pavaduotoja Samantė Mituzaitė Palubinskienė sakė, kad gyventojų skundų buvo sulaukta ir dalis jų tikrai buvo pagrįsti, tačiau seniūnija pagal išgales stengėsi reaguoti į gyventojų teikiamą informaciją.
Situacija sudėtinga
Kaimo seniūnijose kiek sudėtingiau – seniūnijos turi tik tam tikrą technikos vienetų skaičių, su kuria ir atlieka valymo darbus seniūnijai priklausančiuose keliukuose.
Daugiau ar mažiau gyventojų skundų sulaukė visos seniūnijos.
Krakių seniūnas Ernestas Barčas, kurio vadovaujama seniūnija sulaukė bene mažiausiai priekaištų, pažymėjo, kad būtinas ne tik nuoširdus darbas, bet ir komunikacija su gyventojais.
„Mums iš tiesų priklauso nuvalyti tuos kelius, kurie oficialiai yra seniūnijos. Privažiavimais turi pasirūpinti patys gyventojai. Bet mes kalbamės, aiškinamės, tariamės.
Esant reikalui ateiname į pagalbą pagal išgales, nors šiuo metu mūsų seniūnijos vyrai dirba tikrai tiek, kiek pajėgia, atiduodami visas savo jėgas“, – paaiškino kaimiškos seniūnijos seniūnas.
Beje, reiktų pažymėti, kad kelias į Ruoščius vis dėlto po kurio laiko buvo nuvalytas, o bakainiškei pažadėjo padėti vienas kėdainietis verslininkas.
