Tačiau šiandien viskas – kitaip: Justina šypsosi, lanko darželį, mielai bendrauja ir kartais net pati užkalbina nepažįstamuosius. Jos ir jos mamos Birutės gyvenimą neatpažįstamai pakeitė organizacijos „SOS vaikų kaimai“ ir daugybės gerų žmonių rūpestis.
Augo siaubingai apleista
30-metė Birutė – mylinti ir gero linkinti Justinos mama, tačiau tinkamai pasirūpinti mažyle jai pavyksta ne visada. Birutė ne visuomet žino, kaip vaiką aprengti, kad nesušaltų, kaip gydyti susirgus ar kiek Justina svėrė vos gimusi. Mamai šiandien tenka mokytis paprasčiausių įgūdžių, leisiančių jos dukrelei augti saugiai ir laimingai. Taip yra todėl, kad pati Birutė augo neprižiūrima, apleista ir nemylima. Priklausomybe nuo alkoholio serganti jos motina nesirūpino vieniša augančia dukrele, jos neauklėjo ir nemokė net paprasčiausių dalykų.
Birutė ne visuomet žino, kaip vaiką aprengti, kad nesušaltų, kaip gydyti susirgus ar kiek Justina svėrė vos gimusi. Mamai šiandien tenka mokytis paprasčiausių įgūdžių, leisiančių jos dukrelei augti saugiai ir laimingai.
„Tai jau – nebe mama, – apie sykį peiliu jai ranką perrėžusią motiną braukdama ašaras pasakoja Birutė. – Net nežinau, kaip ją vadinti.“
Nors pasirūpinti Justina Birutei ne visuomet yra paprasta, mamos klaidų ji sako niekada nekartosianti. Dukrelė – visas jos gyvenimas ir svarbiausias jos tikslas. Šiandien Birutė labiausiai nori užtikrinti Justinai laimingesnę vaikystę, nei turėjo ji pati.
Svarbiausia – lankyti darželį
Mamai ir dukrai pagalbos reikėjo pačios įvairiausios: pradedant maistu bei drabužiais, baigiant saugiais namais. Griūvanti trobelė gyventi netiko ne tik dėl kiaurus metus pro išklypusius langus ir duris ją košiančių vėjų bei to, kad ji stovi laukuose, toli nuo bet kokios civilizacijos, bet ir dėl karts nuo karto ten pagyventi sugrįžtančios Birutės motinos. Birutė atvirai teigia nesijaučianti saugiai, kai mama yra netoliese.
Tačiau tiek „SOS vaikų kaimų“ atstovai, tiek ir Birutė vieningai sutarė, kad svarbiausia šiandien – leisti Justiną į darželį, užtikrinti jai specialistų priežiūrą.
„Visi žinojome savo užduotį: turime užtikrinti Justinai laimingą vaikystę ir pilnavertę ateitį. Jai reikėjo visko mokytis nuo pradžių: bendrauti, draugauti, reikšti emocijas. Jai reikėjo draugų, saugios aplinkos, įprastų, reguliarių veiklų. Visa tai mergaitei geriausiai galėjo suteikti darželis ir su ja individualiai dirbantys specialistai“, – pasakoja „SOS vaikų kaimų“ vadovė Liudovika Pakalkaitė.
Taigi, „SOS vaikų kaimų“ surengto palaikymo koncerto metu gautų neabejingų žmonių aukų bei rūpesčio dėka Justina ir jos mama perkeltos į Šiaulius, kur mergaitė pirmąkart išsiruošė į vaikų darželį. Šiandien Justina jame – jau kelis mėnesius. Per juos mažylė pasikeitė neatpažįstamai: iki tol nė akių nepakeldavusi, šiandien ji šypsosi, čiauška, žaidžia su bendraamžiais ir kasdien išmoksta ko nors naujo.
Intensyviai prižiūrima „SOS vaikų kaimų“ socialinės darbuotojos ir vaikų darželio darbuotojų, Justina pamažu atgauna vaikystę, kuri iš jos buvo taip nepelnytai atimta. Tuo tarpu laiku pagalbos nesulaukusiai mamai Birutei šiandien mokytis – gerokai sunkiau.
Darbo paieškos – sudėtingos
„SOS vaikų kaimai“ susisiekė su Lietuvos darbo birža ir bendromis pastangomis ėmė ieškoti Birutei darbo. 11 klasių baigusi ir barmenės-virėjos specialybę įgijusi moteris galėtų dirbti: tai ne tik stipriai pagerintų šeimos finansinę situaciją, bet ir leistų Birutei mokytis, būti tarp žmonių.
Tačiau neturint jokių įgūdžių ieškoti darbo – nelengva. Birutei sudėtinga dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, punktualiai juose pasirodyti ir pristatyti savo gebėjimus. Tik milžiniškos visų ja besirūpinančių žmonių – Šiauliuose šeimą globoti ėmusios geradarės Agnės, Darbo biržos specialisčių, „SOS vaikų kaimų“ atstovių – dėka moteris dar nėra išbraukta iš Darbo biržos sąrašų.
„Judame į priekį mažyčiais žingsneliais: Birutė mokosi paprasčiausių dalykų ir labai džiaugiasi savo nedidelėmis pergalėmis. Pavyzdžiui, neseniai jai reikėjo gauti vieną išrašą banke – nuėjo, susitarė ir gavo jį pati. Kitam gal tai būtų paprasčiausia smulkmena, o Birutei – tikra šventė. Viskas vyksta labai lėtai ir tikriausiai darbo paieškos bus ilgos“, – pasakoja Šiauliuose Justina ir jos mama besirūpinanti „SOS vaikų kaimų“ atstovė Rita Gintilienė.
Birutė mokosi paprasčiausių dalykų ir labai džiaugiasi savo nedidelėmis pergalėmis. Pavyzdžiui, neseniai jai reikėjo gauti vieną išrašą banke – nuėjo, susitarė ir gavo jį pati.
Globoti ėmėsi geradarė
Už tai, kad galiausiai išsikraustė iš lūšnelės laukuose ir atsidūrė Šiauliuose, Justina ir Birutė labiausiai turėtų dėkoti geradarei Agnei Lengvinaitei. Globos namuose augusi ir viena nuo pat pradžių savo laimę kūrusi moteris šiandien augina dukrelę ir nelieka abejinga aplinkinių nelaimėms.
Agnę sujaudino „SOS vaikų kaimų“ surengto koncerto metu pristatyta Justinos istorija, moteris ėmė apie ją pasakoti savo draugams ir ieškoti įvairiausios paramos mažylei. Taip atsirado Agnės draugei priklausantis butas Šiauliuose, kuriame šiuo metu mergaitė su mama yra apsistojusios. Geradarė taip pat rūpinasi Justinos sveikatos būkle, moko Birutę pasirūpinti dukrele, padeda nusipirkti maisto, planuoti buitį.
Agnė neslepia – padėti Birutei kabintis į gyvenimą nėra lengva ir reikalauja daug kantrybės.
„Esu radusi jas klaidžiojančias gatvėje, dažnai turiu rūpintis, kad Justina būtų sveikai ir sočiai pamaitinta, sunku iš Birutės sužinoti informaciją apie mergaitės sveikatą“, – patirtimi dalinasi Agnė.
Moteris mėgino ir rasti darbą Birutei – siūlė jai plauti indus greta namų esančiame Agnės draugo restorane. Deja, Birutei ir čia nepavyko.
„Nelengva, tačiau esu pasiryžusi Justinai padėti tiek, kiek reikės. Ir aš, ir mano draugai norime, kad ji augtų sveika, saugi ir laiminga. Šiandien jau ir darželyje apie ją puikiai atsiliepia – mergaitė guvi, linksma ir labai protinga. Negalime jos apleisti“, – jautriai kalba Agnė.
Gydytis bando ir širdies draugas
Mamai ir dukrelei išsikrausčius iš atokios lūšnelės ir mėginant atversti naują gyvenimo lapą, pasitempti mėgina ir iki šiol alkoholizmo liūne klimpęs Birutės širdies draugas. Jam išreiškus norą gyventi drauge su Justina ir jos mama, „SOS vaikų kaimai“ iškėlė aiškią sąlygą: vyras privalo gydytis.
Nors gyvena atskirai, tačiau šiandien Birutės draugas – užsikodavęs, nebevartoja alkoholio ir stengiasi kabintis į gyvenimą.
Vaikystėje padarytą žalą atitaisyti – sunku
Pasak socialinės rizikos šeimomis besirūpinančios bei laimingą ir saugią aplinką šeimoje vaikams užtikrinti siekiančios organizacijos „SOS vaikų kaimai“ vadovės L.Pakalkaitės, darbas su suaugusiaisiais – sudėtingas, ilgas ir ne visada vaisingas.
Priklausomybės ligos, agresija, skurdas – visa tai greičiausiai yra sudėtingos ir neprižiūrėtos vaikystės padariniai.
„Taip yra todėl, kad vaikystėje patirtas nuoskaudas, engimą ar nepriežiūrą atitaisyti suaugus – itin sunku. Žinodami tai, siekiame užkirsti kelią tokiam elgesiui kuo anksčiau – užtikrinti sudėtingomis sąlygomis gyvenantiems vaikams laimingą vaikystę bei pilnavertę ateitį“, – pasakoja ekspertė.
Specialistės teigimu, tikslus vaikystėje apleisto ir engto žmogaus pavyzdys yra ne tik šiandien visuomenėje sunkiai įsitvirtinanti Birutė, bet ir jos motina: priklausomybės ligos, agresija, skurdas – visa tai greičiausiai yra sudėtingos ir neprižiūrėtos vaikystės padariniai.
L.Pakalkaitė akcentuoja ir bendruomenės įsitraukimo į problemos sprendimą svarbą. Šiauliuose Agnė subūrė tą rūpestingą ir padėti šeimai išlipti iš duobės norinčią bendruomenę, kurios iki tol taip trūko Justinos gerovei. Todėl stotis ant kojų čia tapo gerokai paprasčiau.
L.Pakalkaitės nuomone, Justinos istorija gali turėti laimingą pabaigą – nemažai skriaudų patyrusi mergaitė šiandien iš visų jėgų stengiasi atsitiesti ir augti drąsi, besišypsanti ir imli viskam, ką jai suteikia gyvenimas.
„SOS vaikų kaimai“ – tai tarptautinė nepriklausoma organizacija, globojanti sudėtingose situacijose atsidūrusius vaikus ir daranti viską, kad jie augtų laimingose ir saugiose šeimose. „SOS vaikų kaimams“ rūpi ne tik aprengti bei pamaitinti likimo nuskriaustą vaiką, bet ir užtikrinti jam pilnavertę ateitį.
