„Rašau, nes taip toliau nebegali tęstis. Situacija tokia: gyvenu su tėvais, jie abu pensininkai. Tėtis – atsargos karininkas: kai tarnavo, 1995 metais gavo tarnybinį butą, iki šiol jame gyvename. Tėvai visada sąžiningai mokėjo visus nežmoniškai didelius mokesčius ir dabar gavom laišką, kad Krašto apsaugos ministerija perduoda visus tarnybinius butus kartu su gyventojais VĮ „Turto bankas“. Jeigu norim likti šiame bute, galim jį nusipirkti iš minėtos įmonės, bet daugumai atsargos karininkų šeimų neįmanoma įpirkti tokio buto už savo pensiją. Kitu atveju, jeigu mes nenorim pirkti (tiksliau – negalim), tai iki gruodžio 31 dienos turim išsikraustyti.
Nei kitos gyvenamosios vietos, nei palankesnių sąlygų įsigyti butą niekas nesuteikia, tiesiog KAM atiduoda butus su niekam nebereikalingais karininkais-pensininkais kitai įmonei, šitaip jais atsikratydama, o įmonė tiesiog išmes juos su šeimomis į lauką.
Nei kitos gyvenamosios vietos, nei palankesnių sąlygų įsigyti butą niekas nesuteikia, tiesiog KAM atiduoda butus su niekam nebereikalingais karininkais pensininkais kitai įmonei, šitaip jais atsikratydama, o įmonė tiesiog išmes juos su šeimomis į lauką. Kol šie žmonės tarnavo tėvynei, atiduodami savo jėgas, laiką, jie buvo reikalingi ir jais rūpinosi valstybė, o kai jie išėjo į pensiją, tapo nereikalinga našta, kuria reikėjo kaip nors atsikratyti. Maža buvo, kad dalį pensijų atėmė iš pensininkų, dabar dar ir be namų paliks“, – tokio laiško Kūčių išvakarėse sulaukė portalo 15min.lt redakcija.
Laišką pasirašė 65 metų atsargos karininko Jono L. dukra Laima L. Dabar jai – 25-eri.
Laima vis dar gyvena su tėvais. Iš vaikystės ji prisimena, kad S.Nėries gatvėje 15 numeriu pažymėtas daugiabutis buvo vadinamas „Pentagonu“. 1995 metais jame tarnybinius butus gavo tuzinas karininkų šeimų. Laikui bėgant kai kurie butai ištuštėjo, tačiau šešios ar septynios į pensiją pasitraukusių karininkų šeimos vis dar juose gyvena ir neturi, kur kraustytis.
„Turime sodo namelį, bet jame nebent vasarą galima gyventi. Aš galiu išsinuomoti butą ar persikraustyti pas draugą, tačiau tėvams tokiame amžiuje likti be pastogės – visai ne kas“, – kalbėjo Laima.
Motina nesiliauja verkusi
Laima pasakoja, kad KAM raštas „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų perdavimo kitoms institucijoms“, išsiųstas gruodžio 17 dieną, šeimą pasiekė tik gruodžio 20-ąją.
Būtent šią dieną šeima jau turėjo pateikti atsakymą, ar ketina pirkti tarnybinį butą, kuriame gyvena jau 19-a metų.
Tėtis emocijų nerodo, o mama verkia trečią dieną: šventes pasitinkame su tokia nuotaika, kad eisime į gatvę.
„Priėmus sprendimą nepirkti tarnybinių gyvenamųjų patalpų, kuriose gyvenama, prašome patalpas atlaisvinti iki 2013 metų gruodžio 31 dienos, kadangi tarnybinės gyvenamosios patalpos bus perduotos VĮ Turto bankui“, – paryškintu šriftu rašoma KAM rašte.
KAM informavus apie ketinimus pirkti būstą Turto banko aukcione, gyventojams išsikraustyti nereikėtų, nes Turto bankas sutinka turtą perimti su jame gyvenančiais asmenimis, sudarant jiems galimybę įsigyti butą neišsikeliant.
„Tėtis emocijų nerodo, o mama verkia trečią dieną: šventes pasitinkame su tokia nuotaika, kad eisime į gatvę“, – prisipažįsta Laima.
Vienintelė išeitis – dalyvauti aukcione
Pagal sutartį su KAM už 80 kvadratinių metrų keturių kambarių butą šeima kas mėnesį mokėdavo 300 litų nuomą. Šaltą žiemos mėnesį už šildymą tekdavo atseikėti dar apie 700 litų.
„Laimė, dabar lauke šilta, tai gavome tik 400 litų sąskaitą“, – nelinksmai šypteli Laima.
Ji užtikrina, kad pinigų butą nusipirkti už rinkos kainą jos tėvai tikrai neturi.
„Domėjomės įvairiomis galimybėmis: galbūt iš buto kainos būtų galima išskaičiuoti nuomos mokestį, kurį mokėjo tiek metų? Gal butą būtų galima išpirkti už likutinę vertę? O gal mums pasiūlytų mažesnį būstą, kad neatsidurtume gatvėje? Tačiau su visais šiais klausimais atsimušėme kaip į sieną“, – apgailestauja Laima.
Pensininkų šeimai buvo paaiškinta, kad butą jie galės įsigyti vieninteliu keliu – dalyvaudami „Turto banko“ paskelbtame viešame aukcione.
Buto kainą nustatys vertintojai
„Turto banko“ Projektų valdymo skyriaus viršininkas Marius Umbražiūnas portalui 15min.lt paaiškino, kad kalbant apie tarnybinių butų privatizavimą teisės aktai nenumato nei jokių privilegijų, nei lengvatų.
„Jokių kompensacijų, užskaitymų, atidėjimų ir pan. nėra. Butų kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai, kad „Turto bankas“ negalėtų piktnaudžiauti savo galiomis, – pažymėjo M.Umbražiūnas. – Po to kaina dar raštu yra derinama su Lietuvos kariuomene ir tik tada skelbiamas viešas aukcionas. Esame labai suvaržyti teisės aktų ir jokios saviveiklos būti negali.“
Jokių kompensacijų, užskaitymų, atidėjimų ir pan. nėra. Butų kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai, kad „Turto bankas“ negalėtų piktnaudžiauti savo galiomis.
Kalbos apie sumokėtus nuomos mokesčius M.Umbražiūnui kelia šypseną: „Atsivertus pasirašytas nuomos sutartis pamatai, kad didžioji dalis nuomos mokesčių būna ne tik kad kelis kartus mažesnė už rinkos, bet kartais net ir už socialinių būstų nuomos kainas. Žmonės linkę smarkiai perdėti savo indėlį ir piktinasi: visą gyvenimą mokėjau mokesčius, o dabar man to buto niekas nepadovanoja! Tai būtų nesąžininga kitų Lietuvos piliečių – mokesčių mokėtojų – atžvilgiu, kurie ne tik jokių tarnybinių butų neturi, bet ir moka pilną nuomos kainą rinkos sąlygomis.“
M.Umbražiūnas prisiminė istoriją, kai vairuotojas įsivaizdavo esą prezidento lygmens asmuo ir norėjo, kad Seimo kanceliarijos butas jam būtų padovanotas ar, blogiausiu atveju, parduotas už pusę kainos.
„Bandė jis sukelti ažiotažą ir spaudoje, ir daryti spaudimą per Seimo narius, tačiau galiausiai teko rausti iš gėdos, kai paaiškėjo, kad nuomos mokestį mokėjo dvigubai mažesnį nei socialiai remtini žmonės“, – pasakojo „Turto banko“ atstovas.
Pradinis įnašas – 10 proc. sumos
Pareiškus norą dalyvauti viešame aukcione, potencialus pirkėjas turi įnešti pradinį įnašą: paprastai jis sudaro apie 10 proc. nustatytos turto vertės.
Vadinasi, jei butas, kuriame dabar gyvena Laimos tėvai, būtų įvertintas 200 tūkst. litų, registruojantis į aukcioną šeima turėtų įmokėti 20 tūkst. litų. Laimėjus aukcioną ši suma būtų užskaitoma kaip pradinis įnašas, pralaimėjus – grąžinama.
„Tai yra saugiklis, kad į jų aukcioną neprieitų „studentų“, kurie laimėtų aukcioną, o po to dingtų kaip į vandenį. Tokiu atveju pardavimo procesas užsitęstų dar keliems mėnesiams“, – patirtimi dalijosi M.Umbražiūnas.
Siūlo imti paskolą
Už nusipirktą būstą su „Turto banku“ būtina atsiskaityti per du mėnesius nuo laimėto aukciono dienos.
„Pirkėjai derasi su komerciniais bankais ir ima paskolas, nes mes neturime galimybių teikti išperkamosios nuomos paslaugų“, – atkreipė dėmesį „Turto banko“ atstovas.
Jis pasakojo, kad 98–99 proc. atvejų turtas atitenka žmonėms, kurie iki tol juo naudojosi: „Niekas nesiveržia į tuos „apsunkintus“ butus, t. y. su gyventojais, nes tai yra dideli rūpesčiai naujajam savininkui. O ir tų butų būklė, būkime sąžiningi, yra gerokai prastesnė nei rinkoje parduodamų.“
Niekas nesiveržia į tuos „apsunkintus“ butus, t. y. su gyventojais, nes tai yra dideli rūpesčiai naujajam savininkui. O ir tų butų būklė, būkime sąžiningi, yra gerokai prastesnė nei rinkoje parduodamų.
M.Umbražiūnas sakė, kad norą aukcione pirkti šiuo metu naudojamą turtą pareiškusios šeimos finansinių resursų paieškoms turi bent kelis mėnesius – mažiausiai iki pavasario. Tiek truks įvairios biurokratinės procedūros.
„Be to, juk butą gali pirkti nebūtinai nuomininkas (atsargos karininkas). Tai jis gali daryti tiek su šeima, vaikais, tiek su žentais, broliais ir pan. Kokią jungtinės veiklos sutartį jie sudarys, tokius bendraturčius mes ir užregistruosime aukcione“, – aiškino specialistas.
Jis pabrėžė, kad aukcione nekilnojamasis turtas dažniausiai nuperkamas už pradinę nustatytą kainą, nepakėlus jos nė vienu litu.
Per gerumą nukentėjo?
M.Umbražiūnas atkreipė dėmesį, kad pirmieji Vyriausybės nutarimai dėl S.Nėries g. 15 esančių butų pardavimo pasirodė dar prieš kelerius metus. Todėl teiginys, kad ši žinia butuose gyvenantiems karininkams buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus – ne visai teisinga.
Įspėjamuosius raštus gyventojams KAM pradėjo siuntinėti spalį. Tačiau ir du mėnesiai tokiems sprendimams priimti irgi neatrodo ilgas laikotarpis.
„Nustatomi trumpesni terminai, norint paspartinti procesus. Per savo geranoriškumą jau esame nukentėję: keli kariškiai vis atidėliojo buto pirkimo terminus, o po pusantrų metų paaiškėjo, kad nieko jie net nesiruošė pirkti. Tuomet jau buvome priversti kreiptis į teismą dėl iškeldinimo. Bet čia – vienetiniai atvejai. Visada pavyksta surasti kokį nors kompromisinį sprendimą, priimtiną tiek nuomininkams, tiek valstybei“, – užtikrino M.Umbražiūnas ir priminė „Turto banko“ funkcijas.
Keli kariškiai vis atidėliojo buto pirkimo terminus, o po pusantrų metų paaiškėjo, kad nieko jie net nesiruošė pirkti. Tuomet jau buvome priversti kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.
Pagrindinė jų – parduoti valstybės turto valdytojo funkcijoms atlikti nereikalingą turtą, o už gautas lėšas atnaujinti kitą valstybės turtą: pastatyti, nupirkti ar rekonstruoti.
Už S.Nėries gatvėje parduotų butų pinigus „Turto bankas“ kariškiams atnaujins depo dirbtuves, esančias Kaune.
„Butus, kurių žmonės nenorės (negalės) pirkti, ministerija perduos Vilniaus miesto savivaldybei kaip socialinį būstą. Todėl išmesti tų žmonių į gatvę niekas neskubės ir „kiauliškai“ nesielgs“, – įsitikinęs M.Umbražiūnas.
Nuopelnai nesuteikia privilegijų
Komentuodama susidariusią padėtį KAM pirmiausia pabrėžė, kad labai vertina visų karių indėlį į krašto apsaugos ir valstybingumo stiprinimą, ypač 1990–1991 metais sunkiu Lietuvai metu.
„Tačiau nuopelnai valstybei nesudaro teisinio pagrindo likti gyventi tarnybiniame bute ar įgyti teisę į kitas materialines ar finansines valstybės privilegijas“, – pažymėjo KAM Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė.
KAM primena, kad tarnybinių butų paskirtis – aprūpinti karius gyvenamuoju plotu jų tarnybos laikotarpiu. Tai reiškia, kad asmuo jam suteiktu tarnybiniu butu gali naudotis tik tol, kol dirba jam tarnybinį butą suteikusioje darbovietėje. Pagal Civilinį kodeksą atleistas iš krašto apsaugos tarnybos (išleistas į atsargą) karys privalo tarnybinį butą atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų.
Nuopelnai valstybei nesudaro teisinio pagrindo likti gyventi tarnybiniame bute ar įgyti teisę į kitas materialines ar finansines valstybės privilegijas.
„Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje yra keletas asmenų, turinčių teisę nebūti iškeldinti nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Kiti daugiau nei 50 nebetarnaujančių (nebedirbančių) krašto apsaugos sistemoje žmonių, KAM vertinimu, tarnybiniuose butuose gyvena nepagrįstai“, – 15min.lt aiškino A.Galdikaitė.
Rado išeitį – moka „butpinigius“
KAM atkreipia dėmesį, kad sprendimas atsisakyti tarnybinių butų toli gražu nebuvo skubotas – jis priimtas dar 2007 metais.
„Tai paskatino keletas svarbių priežasčių: pirmiausia, tarnybinių butų fondas yra tikrai nepakankamas, norint užtikrinti visų karių, kuriems reikalinga tarnybinė gyvenamoji patalpa, apgyvendinimą jų tarnybos metu. Vadinasi, tam, kad ši socialinė garantija būtų tinkamai įgyvendinama, reikėtų gerokai padidinti tarnybinių butų fondą, ypač Vilniuje, o tam, be abejo, prireiktų didelių valstybės biudžeto lėšų“, – kalbėjo KAM atstovė.
Be to, tolesnis tarnybinių butų išlaikymas krašto apsaugos sistemoje reikalautų milijoninių investicijų ir šių butų renovacijai. Taip pat pastebima tendencija, kad išėję į atsargą karininkai dažnai pasilieka toliau gyventi tarnybiniuose butuose, nepaisydami nei įstatymų reikalavimų, nei KAM raginimų, nei savo pačių pasirašytų nuomos sutarčių sąlygų.
„Be teisinio pagrindo gyvenančių asmenų skaičius didėja, o krašto apsaugos sistemos institucijos priverstos kreiptis į teismus dėl šių asmenų iškeldinimo. Problemą apsunkina ir tai, kad nepagrįstai tarnybiniuose butuose gyvenantys asmenys užkerta galimybę apgyvendinti šiuose butuose tarnaujančius karius su šeimomis. Atsižvelgus į šias ir kitas aplinkybes, KAM ir buvo nuspręsta atsisakyti tarnybinių butų, vietoj to kariams mokant butpinigius“, – pasakojo A.Galdikaitė.
