Pasirengusiems projektą, savivaldybė teiks dalinį finansavimą – šiuo metu svarstoma skirti apie 7 eurus už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos, tačiau galutinė suma paaiškės po svarstymų.
Kaip nurodo savivaldybė, šiemet paklausus vilniečių, kaip jie įsivaizduotų savo kiemo erdvės pagerinimą, 28 proc. gyventojų atsakė norintys plėsti žaliąsias erdves, 18 proc. – įsirengtų naujus takus ir suoliukus, 15 proc. – plėstų žaidimų ir sporto aikšteles, 12 proc. – didintų automobilių stovėjimo vietų skaičių, 9 proc. įsirengtų dviračių taką ir stovus. Dalinis finansavimas pagal Kaimynijų programą bus greičiausias būdas atnaujinti ištisus kvartalus, kurie statyti prieš dešimtmečius.
„Kaimynijų programa padės atsikratyti likusio „sovietiškumo“ senos statybos miegamuosiuose rajonuose, kur žmonės vis dar nesijaučia savo kiemo šeimininkais. Mūsų tikslas – kad vilniečiai savo kvartale, savo gyvenamojoje aplinkoje ieškotų savitumo, tapatybės, rūpintųsi ir prižiūrėtų savo teritoriją kaip savą. Viena pagrindinių paskatų – suteikti žmonėms galimybes, teises ir pareigas susitvarkyti savo teritoriją taip, kaip norisi, o savivaldybė prisidės finansiškai. Savivaldybė jau yra parengusi viso miesto teritorijoje kvartalų ir rekomenduojamų kaimynijų ribų nustatymo schemas“, – pristatydamas programą kalbėjo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Pirmajame programos etape jau startavo du pilotiniai kaimynijos projektai. Pavyzdžiui, S.Konarskio gatvėje 10 renovuotų daugiabučių (449 butai) namų kaimynija, turinti bendrą apie 22 tūkst. kv. m ploto sklypą, jau turi parengtus kiemų sutvarkymo projektinius pasiūlymus, ir planuoja apsitverti sklypą tvora, įsirengti sporto ir žaidimų aikšteles su naujais įrenginiais, dviračių saugyklas, atsinaujinti želdynus, pravažiavimų ir automobilių statymo aikštelių dangą, įsirengti šiukšliadėžes, suoliukus, rekonstruoti priėjimus prie pastatų ir kt.
Pagal Kaimynijų programą savivaldybės finansavimas bus skiriamas tokiems projektams, kuriais atnaujinami kiemo pėsčiųjų takai, įrengiamas įvažiavimo užtvaras, vaizdo stebėjimo kameros ant pastatų, ar suoliukai, šiukšliadėžės, pavėsinės, sodinami nauji želdiniai. Taip pat bus finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, vaikų žaidimų ar sporto aikštelę su įrenginiais. Finansavimas skiriamas ir kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimui.
Visas išlaidas, kurios viršys savivaldybės teikiamą finansavimą, apmokės patys kaimynijos nariai. Atnaujinimo darbai turės būti atlikti ne vėliau kaip per 2 metus.
Kaimynija – tai erdviškai susijusių daugiabučių namų (ne mažiau 3) gyventojų bendruomenė. Į kaimyniją gali įsijungti ir šių namų teritorijoje įsikūrusios įstaigos, kurios suinteresuotos drauge su aplinkui gyvenančiais atsinaujinti aplinką, pavyzdžiui, įsirengti bendrą automobilių statymo aikštelę, skverą, ar sporto erdvę. Savivaldybė yra parengusi kvartalų ir rekomenduojamų kaimynijų ribų schemą.
Anot savivaldybės, kaimynijų narių paraiškos gauti finansavimą bus vertinamos pagal labai aiškiai apibrėžtus kriterijus, skiriant balus, kur svarbu bus modernizuotų namų kaimynijoje skaičius, pačios kaimynijos dydis (gyventojų skaičius), ar teritorijoje suformuotas ir įregistruotas sklypas, koks pasirengimas atlikti darbus, pačių darbų būtinumas, galimybė susimokėti likusią lėšų dalį, atmetus savivaldybės finansuojamą dalį ir t.t. Prioritetas teikiamas didesnėms ir daugiau modernizuotų daugiabučių turinčioms kaimynijoms. Ar pasirašyti bendradarbiavimo sutartį spręs savivaldybės sudaryta darbo grupė.
Programos administratoriumi planuojama paskirti viešąją įstaigą „Atnaujinkime miestą”.
Atnaujintos teritorijos tvarkymu ir priežiūra ne mažiau kaip 10 metų toliau turės rūpintis patys kaimynijos nariai. Jie įsipareigoja nenutraukti žemės sklypo nuomos sutarties.
Daugumai miesto gyventojų labai rūpi jų gyvenamoji aplinka ir jie domisi mieste atliekamais darbais: 55 procentai apklaustųjų domisi savivaldybės veikla, o beveik du trečdaliai (62 proc.) mano, kad miestas per pastaruosius dvejus metus tvarkomas geriau.
