Didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ siūlo išvengti sausakimšų prekybos centrų ir pasigaminti dovanas iš antrinių žaliavų, kurių kiekvienas turime namuose.
„Žaliasis taškas“ pristatė laisvalaikio katalogą, kuriame pateiktos idėjos nuo individualaus advento kalendorius, kurį galima iliustruoti gražiausiomis šeimos nuotraukomis, iki alternatyvios namų puošybos ir ekologiškų dovanų pakavimo idėjų.
„Vietoj to, kad vakarus tarpušvenčiu leistume prekybos centruose, vertėtų pagalvoti, kad šventines dovanas galime pasidaryti patys ir tokiu būdu kūrybingai bei kokybiškai laiką praleisti su šeima, – sako „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė, – Vartojimas per didžiąsias metų šventes ir tarp jų pastebimai išauga, nes perkame gerokai daugiau, nei mums iš tiesų reikia.“
Pašnekovė pabrėžia, kad kuo daugiau vartojame, tuo daugiau teršiame. Tai reiškia, kad mūsų įpročiai Kalėdų laikotarpiu dažniausiai nėra draugiški aplinkai.
Mūsų įpročiai Kalėdų laikotarpiu dažniausiai nėra draugiški aplinkai.
Kaip originaliai supakuoti dovaną?
Pakuodami kalėdines dovanas galvojame apie žmogų, kuriam tos dovanos skirtos, ir siekiame jas įvynioti kuo gražiau, tačiau verta prisiminti, kad pakavimui skirtos medžiagos yra naudojamos tik iki tos akimirkos, kol dovana išpakuojama.
Laisvalaikio kataloge pateikiami pavyzdžiai, kaip itin originaliai supakuoti dovaną galima ir panaudojant namuose randamas priemones – brėžinius, atlasus, žemėlapius. Į tokį neįprastą popierių supakuotos dovanos tikrai nustebins jas gavusius žmones.
Be to, panaudotą popierių reikėtų atsakingai surūšiuoti. Perdirbę 1 toną popieriaus, išsaugome 17 medžių, sutaupome 27 000 litrų vandens ir tiek energijos, kuria 6 mėnesius galėtume apšildyti vidutinio dydžio namą. Taip pat reikėtų prisiminti, kad rūšiuojamos popieriaus atliekos turi būti sausos ir švarios.
Lietuviai surūšiuoja 6 kartus mažiau nei galėtų
Dovanų gaminimo ar pakavimo idėjos iš antrinių žaliavų, pateikiamos „Žaliojo laisvalaikio kataloge“, yra puikus įrodymas, kad per šventes nenaudojamus daiktus galima prikelti antram gyvenimui. Tiesa, nepanaudotas pakuočių atliekas reikėtų atsakingai surūšiuoti. Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų. Dabar skaičiuojama, kad vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų.
Vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų.
„Rūšiuojamos atliekos ne patenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar panaudojamos energijai išgauti. Taip mažiau teršiama mūsų aplinka. Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo”, –pabrėžia S.Rasalė.
Be to, rūšiuojamos atliekos padeda sutaupyti įvairių gamtos išteklių. Tarkime, viena perdirbta skardinė išsaugo tiek energijos, kiek sunaudoja 3 valandas veikiantis televizorius.
Gajūs rūšiavimo mitai
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad viena dažniausiai pasitaikančių rūšiavimo klaidų – „TetraPak“ pakuotės išmetimas į popieriui rūšiuoti skirtą konteinerį. Tačiau šias pakuotes sudaro daug sluoksnių, tad jas reikėtų mesti į plastiko konteinerį.
Išmetamas dėžutes reikia sulankstyti, kad konteineryje jos užimtų mažiau vietos. Pakuočių plauti nebūtina, reikia tik išpilti skysčius. Sąvaržėlių, lipnios juostelės ar etikečių nuo pakuočių pašalinti nereikia.
Kita dažnai pasitaikanti rūšiavimo klaida – panaudotų popierinių rankšluosčių ir servetėlių išmetimas į popieriui skirtus konteinerius. Anot specialistės, tokios atliekos nerūšiuojamos, tad jas reikėtų mesti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį.
Prieš įsigyjant šventines dekoracijas, organizacija „Žaliasis taškas“ ragina pasidomėti, ar jos yra perdirbamos. Jeigu dekoracijų perdirbti nepavyks, verta labai gerai pagalvoti, ar jų tikrai reikia.
Jeigu dekoracijų perdirbti nepavyks, verta labai gerai pagalvoti, ar jų tikrai reikia.
