Apie tai, kad „šiandien mato galimybę dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant būsimą koaliciją“, G.Landsbergis kalbėjo antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
Dieną prieš tai naujienų portalas Delfi.lt publikavo interviu su M.Adomėnu. Jo metu politikas išreiškė viltį, jog konservatoriai po rinkimų kurs koaliciją, siekiančią permainų.
„Kurioje kitos partijos būtų nuoširdžios tų permainų rėmėjos. Manau, kad tai yra vienintelė galimybė.
Aš nematau, kodėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen ar Aušrinės Armonaitės liberalai neturėtų su tuo sutikti. Tai garantuoja tam tikrą atstovavimą. Aišku, iškyla daug politinės virtuvės klausimų – kaip pasidalyti vienmandates ir sąrašus“, – pridūrė jis.
Tariasi nekonkuruoti vienmandatėse
Laisvės partijos pirmininkė A.Armonaitė apie bendrą koaliciją su konservatoriais atsiliepė gana palankiai, nors tikino, kad tam yra sąlygų: „Laisvės partija turi labai konkrečius prioritetus ne tik įsivardijusi, bet ir detalizavusi švietimo, žmogaus teisių ir ekonomikos darbotvarkėse. Mes, aišku, pirmiausia atneštume tuos klausimus ir norėtume, kad jie būtų įtraukti į koaliciją. Jeigu jie būtų įtraukti, tai tikrai, manau, mes mielai dirbtume.“
A.Armonaitė 15min patvirtino, kad planų nekonkuruoti kai kuriose vienmandatėse apygardose su TS-LKD yra.
„Mes esame vienu kitu žodžiu persimetę su lyderiais, kad būtų gerai, jog lyderis prieš lyderį nekandidatuotų. Ir mes, ir jie esame įvardinę, kur maždaug yra planai kandidatuoti, na, tai, matyt, to laikysimės.
Tačiau apskritai politika yra vis tiek konkurenciniais pamatais grindžiama veikla ir ten, kur galima laimėti, eisim ir kovosim. Manau, jie tą patį darys“, – teigė politikė.
Apie dar nenušautą briedį
Abstrakčiau šia tema kalbėjo Liberalų sąjūdžio vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji teigė su centro dešinės jėgomis matanti daugiausiai bendrumų ir galimybių jungtis į koaliciją, tačiau tikino, kad apie tai kalbėti dar anksti, o ir ką priskiria centro dešinei, įvardyti nenorėjo.
Natūralu, centro dešinėje daugiausia yra sąlyčio taškų.
„Labai konkrečios kalbos man šiek tiek primena – medžioklės alegorijomis populiaru kalbėti – nenušauto briedžio dalybas [...].
Ką mes matome kaip galimus partnerius? Natūralu, centro dešinėje daugiausia yra sąlyčio taškų ir apie tokią koaliciją, būtent su centro dešinės jėgomis, mes neabejotinai svarstytume kaip apie vieną iš labiausiai tikėtinų variantų. Bet vėlgi pernelyg leistis į detales šiandien per anksti“, – dėstė politikė.
Jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis sprendimų nekonkuruoti vienmandatėse apygardose su konservatorių iškeltais kandidatais, pasak V.Čmilytės-Nielsen, bent jau kol kas nepriėmė.
„Jokių partinių sprendimų kol kas neturime“, – sakė ji.
Nerodo ambicijų iškovoti mandatų daugumą
Trijų Lietuvoje gyventojų nuomonę tiriančių kompanijų duomenimis, TS-LKD rinkimai į Seimą, jei jie vyktų artimiausiu metu, iš visų partijų būtų sėkmingiausi. Iš to, anot Mykolo Romerio universiteto politologo Virgio Valentinavičiaus, galima daryti išvadą, kad spalį vyksiančius rinkimus konservatoriai ir laimės.
Tačiau, anot jo, neaišku, ar partija iškovos daugiau negu pusę visų mandatų, o ir tokios ambicijos esą nėra.
„Idealiausias scenarijus Tėvynės sąjungai būtų tiesiog laimėti daugumą. Bet sprendžiant iš lyderių elgesio, jie tokių planų neturi. Kampanija labai pasyvi, tokių ambicijų, kad „mes esam pakankamai stiprūs ir po skandalingo „valstiečių“ valdymo galėtume imti visą valdžią ir imtis atsakomybės“, tokiomis nuotaikomis Tėvynės sąjunga nespinduliuoja“, – 15min komentavo V.Valentinavičius.
Galbūt, pasak jo, situacija būtų kitokia, jei prezidento rinkimuose konservatorių lubas pramušusi parlamentarė Ingrida Šimonytė sutiktų vesti partijos sąrašą. Tačiau kol kas politikė savo planų nekomentuoja.
Galbūt reikalas pasikeistų, jeigu I.Šimonytė prisijungtų.
„Galbūt reikalas pasikeistų, jeigu I.Šimonytė prisijungtų ir už Tėvynės sąjungą pasakytų: „Taip, mes galime valdyti Lietuvą geriau ir mes ruošiamės tą daryti, mums reikia jūsų balsų, ir mes sieksime laimėti daugumą“. Tačiau kol kas tokių dalykų nėra ir, matyt, tiek partijos vadovybė, tiek apžvalgininkai turi tuo tenkintis, ir svarstyti mažumos scenarijus“, – dėstė politologas.
Neatmeta partnerystės su LSDP varianto
Tradiciškai TS-LKD bendradarbiauja su liberalais, pažymėjo V.Valentinavičius, nors, anot jo, galbūt įmanoma partnerystė ir su neseniai įkurta, TS-LKD palikusio Rimanto Jono Dagio vadovaujama „Krikščionių sąjunga“. Taip pat – su Socialdemokratų partija (LSDP), net jei jos lyderis Gintautas Paluckas apie galimą koaliciją su konservatoriais atsiliepė skeptiškai ir anksčiau naujienų portalui Lrt.lt teigė, kad tai, matyt, būtų pati prasčiausia naujiena.
„Liberalai yra tradiciniai partneriai, o visa kita yra atviras klausimas. Mes nežinom, kiek [į Seimą] papuls nepriklausomų kandidatų, kurie galėtų prisijungti, kiek papuls dabar besisteigiančių visokių marginalių partijų, įskaitant ir nuo Tėvynės sąjungos atskilusius veikėjus, tokius kaip R.J.Dagys ir Egidijus Vareikis.
Vėl mes nežinome, kaip pasiskirstys balsai kairėje spektro pusėje. Dešinieji partneriai Tėvynės sąjungai yra tradiciniai. Iš kairiųjų pakankamai akivaizdu, ir buvo vienu metu kalbėta, kad galima vaivorykštės koalicija su atsinaujinusiais G.Palucko socialdemokratais“, – teigė V.Valentinavičius.
TS-LKD ir socialdemokratų partnerystė, anot jo, įmanoma tik po rinkimų ir esant kelioms sąlygoms: „Jeigu būtų politinė valia iš abiejų pusių imtis atsakomybės ir jeigu pati Tėvynės sąjunga pasiryžtų daugiau dėmesio skirti socialinės nelygybės temai, kuri, mano galva, bus pagrindinė kituose rinkimuose. Tai tokiu pagrindu būtų galima galvoti apie bendradarbiavimą su G.Palucko socialdemokratais.“
Susitarimai iki rinkimų ir derybos su „valstiečiais“
O jei apie galimybę burtis į koaliciją visgi galvojama, tokiu atveju, TS-LKD ir socialdemokratai, politologo įsitikinimu, iki rinkimų turėtų vengti agresyvaus tono vieniems kitų atžvilgiu.
Bet dar daugiau dėmesio konservatoriai esą turėtų sutelkti į ikirinkimines partnerystes, apie kurias kalbėjo tas pats M.Adomėnas.
Ikirinkiminė džentelmeniško susitarimo koalicija galėtų labai sustiprinti ir Tėvynės sąjungos, ir liberalų pozicijas.
„Tokia ikirinkiminė džentelmeniško susitarimo koalicija galėtų labai sustiprinti ir Tėvynės sąjungos, ir liberalų pozicijas, ir turėtų aiškią vėliavą. Ir būtų dar geriau, jeigu tos koalicijos vardu su rinkėjais kalbėtų pati I.Šimonytė, kuri galėtų būti telkiančia jėga, ir galų gale, tai yra asmenybė, kurios žodis yra svarus, ir kuri turi ką pasakyti, ko negalima būtų teigti apie dabartinį Tėvynės sąjungos lyderį“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
-
I.Šimonytė svarsto, ar dalyvauti Seimo rinkimuose: galbūt yra vietų, kur nuveikčiau daugiau?
-
G.Kirkilas sako, kad valdantieji galėtų nekonkuruoti vienmandatėse apygardose
-
„Valstiečiai“ aptarė būsimus Seimo rinkimus: sąrašo lyderiu kviečia S.Skvernelį, senjorai sulauks laiškų
-
G.Landsbergis: apie pasiklydusius politikus, idėjas ir Lietuvos ateitį
2016-aisiais Seimo rinkimus laimėjus „valstiečiams“, konservatoriai su jais derybas dėl koalicijos vedė. Bet, V.Valentinavičiaus įsitikinimu, dabar to tikrai nebus: „Kalbėti apie „valstiečius“ su jų kritusiais moralės ir interesų konflikto supratimo standartais, manau, būtų absoliučiai pražūtinga, ypač Tėvynės sąjungai.“
Planų derėtis su konservatoriais, panašu, neturi ir patys „valstiečiai“.
„Yra labai sunku galvoti ar svarstyti apie koaliciją su žmonėmis, kurie dar gruodžio, lapkričio mėnesį labai skambiai švaistėsi pareiškimais, kad atšauks priimtus pensijų reformos sprendimus, atšauks kitus dalykus, kurie buvo svarbūs ir vertingi Valstiečių ir žaliųjų sąjungai [...]. Tai tikrai labai keista galvoti apie koaliciją su žmonėmis, kurie sako, kad viską panaikins“, – anksčiau „LRT radijui“ komentavo „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Kiti Seimo rinkimai numatomi spalio 11-ąją.
