Vizito Atėnuose metu aptarti per Lietuvos pirmininkavimą nuveikti darbai, tęstinumo svarba skatinant Europos ekonomikos augimą, įveikiant nedarbą ir užtikrinant finansinį stabilumą, taip pat Graikijos pirmininkavimo prioritetai.
„Nors ir patirdama didelį išorės spaudimą ir jausdama krizės pasekmes, Lietuva sėkmingai įvykdė jai patikėtas atsakingas užduotis. Per mūsų pirmininkavimą žymiai pasistūmėta į priekį daugelyje svarbių sričių ir padėtas tvirtas pamatas Europos žmonių gerovei. Šiandien pirmininkavimo estafetę ir atsakomybę už Europai būtinus sprendimus perduodame Graikijai. Linkime sklandaus ir rezultatyvaus pirmininkavimo ir tikimės, kad, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalies viduje, Graikija svariai prisidės prie saugesnės ir stabilesnės Europos kūrimo", – pranešime spaudai cituojama prezidentė.
Pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo rezultatai, prezidentės teigimu, yra pasiektas sutarimas su Europos Parlamentu dėl 2014-2020 m. ES biudžeto, progresas kuriant bankų sąjungą ir Vilniaus viršūnių susitikimas, atvėręs naują ES bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis etapą.
Taip pat svarbūs poslinkiai įvyko stiprinant ES energetikos ir skaitmenines rinkas, mažinant jaunimo nedarbą, skatinant inovacijas ir technologinę pažangą versle, pradėtos derybos dėl laisvos prekybos su JAV.
Pasak prezidentės, Lietuvos pirmininkavimo metu pasiektas politinis sutarimas dėl ilgamečio ES biudžeto jau nuo kitų metų pradžios leis panaudoti europinę paramą jaunimo nedarbui mažinti, ekonomikai skatinti, strateginiams energetikos projektams įgyvendinti. Šios lėšos yra būtinos ES konkurencingumui užtikrinti.
Vertindama Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatus, prezidentė pabrėžė, kad Rytų partnerystės programoje įvyko svarbus proveržis – Vilniuje parafuotos ES asociacijos sutartys su Moldova ir Gruzija, pasistūmėta vizų liberalizavimo srityje. Nuo kitų metu bus įvestas ES bevizis režimas su Moldova, o su Azerbaidžianu pasirašyta sutartis dėl supaprastinto vizų režimo. Vilniaus viršūnių susitikimas paskatino ir istorinius pokyčius Ukrainos visuomenėje.
Graikijos pirmininkavimo metu tikimasi postūmio įgyvendinant ES plėtros strategiją su Vakarų Balkanų šalimis – ypač tikimasi pažangos derybose su Juodkalnija ir Serbija. Taip pat daugiau dėmesio planuojama skirti sienų apsaugai ir migracijos problemoms.
Lietuva taip pat itin aktyviai siekė, kad būtų sukurta integruota ES vidaus energetikos rinka. Pirmą kartą septynmečiame ES biudžete numatyta speciali finansavimo eilutė strateginiams jungčių projektams ir sudarytas bendras ES prioritetinių projektų sąrašas. Į jį pateko 15 projektų iš Baltijos šalių, iš kurių yra 6 Lietuvos projektai.
Energetinis saugumas ir energijos šaltinių įvairovė – bendras Lietuvos ir Graikijos interesas. Susitikimų metu pasidalinta valstybių patirtimi siekiant užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas, suskystintų dujų terminalų projektų įgyvendinimu. Klaipėdoje statomas terminalas pradės funkcionuoti kitų metų pabaigoje. Graikijoje toks terminalas jau veikia. Abi šalys taip pat siekia, kad ES kaimynystėje statomos atominės elektrinės atitiktų aukščiausius saugumo standartus.
Lietuvos pirmininkavimo metu padaryta ženkli pažanga siekiant užtikrint ES finansinį stabilumą. Kuriant bankų sąjungą sutarta dėl bankų priežiūros mechanizmo, kuris vykdys skolų krizių prevenciją, o gruodį tikimasi pasiekti politinį sutarimą Taryboje dėl bankų pertvarkymo mechanizmo bendrųjų nuostatų. Šis mechanizmas padės spręsti bankų nemokumo problemas. Sukūrus efektyviai funkcionuojančią bankų sąjungą bus užtikrinta atsakinga fiskalinė politika, išvengta finansų krizių ateityje ir numatytos pagalbos priemonės skolų problemas patiriančioms šalims.
