Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 06 12

Pasiūlymai, kaip Lietuvai atsikratyti savižudžių tautos epiteto: pasirašyti „Nesižudymo kontraktą“ ir sukurti suaugusiųjų žaidimų aikšteles

Kaip sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje? Atsakymo į šį ilgus metus ramybės neduodantį klausimą Globalios Lietuvos lyderių suorganizuotoje diskusijoje penktadienio popietę ieškojo žinomi visuomenės žmonės. Pasiūlymų būta visokių – nuo idėjų organizuoti daugiau pozityvumą skatinančių akcijų ar renginių, kaip lietuviškasis Rio de Žaneiro festivalio atitikmuo iki rimtų raginimų įkurti savižudybių prevencija besirūpinančią agentūrą.
Diskusija, kaip sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje.
Diskusija, kaip sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Microsoft“ būstinėje surengtoje diskusijoje dalyvavo beveik dvi dešimtys žmonių, tarp jų – buvęs Bogotos meras Antanas Mockus, verslininkas Vladas Lašas, architektas Algirdas Kaušpėdas ir kiti. Padiskutuoti šia tema kviesti Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai nepasirodė.

Savižudybių palydovas – alkoholis

„Savižudybių prevencija dažnai primena ko nors paieškas tamsiame kambaryje. Iki šiol nėra moksliškai pagrįstos strategijos, kaip mažinti savižudybių skaičių“, – sako psichologas Dainius Pūras.

Lietuva ilgą laiką yra viena pirmaujančių valstybių pagal savižudybių skaičių pasaulyje. Savižudžių tautos epitetas vėl buvo prisimintas po aktoriaus Vytauto Šapranausko mirties. Pasak vieno diskusijos dalyvių „Jaunimo linijos“ direktoriaus Pauliaus Skruibio, nusižudžius V.Šapranauskui gerokai padaugėjo vaikų, skambinančių į jaunimo liniją ir grasinančių pasikarti.

„Tėvai manęs klausia: kaip man pasakyti, kad V.Šapranauskas daugiau nebeves laidos. Daug tėvų negali apie tai kalbėti su vaikais, vaikas pats bando suprasti, kas atsitiko, jis skambina ir sako: „aš pasikarsiu“ ir žiūri, ar kiti mato tame problemą, ar ne. Vis daugiau paauglių pastarąjį dešimtmetį pagalvoja, kad savižudybė yra išeitis iš problemų“, – konstatuoja jis.

Dabar kaip tik ir yra tas metų laikas, kai savižudybių mūsų šalyje įvykdoma daugiausiai – jų padaugėja pavasario pabaigoje ir vasarą.

Pasak P.Skruibio, dažniausiai žudosi 45–59 m. vyrai – vieniši, išsiskyrę arba našliai. Ypatingą nerimą kelia didelis jaunimo mirtingumas: 15–29 metų amžiaus žmonių grupės savižudybių skaičius yra didesnis negu vyresnio amžiaus žmonių Vakarų Europoje.

Dažnas savižudybių palydovas yra alkoholis. Trys iš keturių nusižudžiusiųjų nusižudo būdami neblaivūs.

Tiesa, pastaruosius penkerius metus savižudybių skaičius mažėja, tačiau psichologas Dainius Pūras sako, kad vienintelė sumažėjusių savižudybių skaičiaus priežastis yra emigracija.

„Savižudybių prevencija dažnai primena ko nors paieškas tamsiame kambaryje. Iki šiol nėra moksliškai pagrįstos strategijos, kaip mažinti savižudybių skaičių“, – sako jis. Esą prie savižudybių prevencijos daugiau turi prisidėti ir valstybė, tačiau problema ta, kad didžioji dalis pinigų kovai su šia problema nusėda didžiųjų psichiatrijos įstaigų kišenėse.

D.Pūras kalba, kad po V.Šapranausko mirties pradėjo plisti ir savotiška dangstymo kultūra – manoma, kad kuo mažiau žmonių apie tai žinos, tuo geriau bus visiems. Tačiau esą tai nėra išeitis.

Daugiau šypsotis

Kaip galima būtų greičiau išspręsti šią problemą, įvairių visuomenės grupių atstovai aiškinosi pasiskirstę į grupeles.

„Turime paneigti mitą, kad tik išgėrus galima kvailioti, būti linksmam, būti vaiku, grįžti į žaidybines būsenas. Dar viena idėja – nesižudymo kontraktas, pasirašomas su artimu žmogumi, kuriame įsipareigojama nesižudyti“, – kilusias idėjas vardino architektas A.Kaušpėdas.

Mindaugas Glodas, „Microsoft“ sveikatos apsaugos sprendimų direktorius Centrinei ir Rytų Europai pristatė idėją pasekti Brazilijos pavyzdžiu ir organizuoti daugiau renginių ir visuotinio gerumo akcijų. Esą sprendimas galėtų būti Rio de Žaneiro festivalis arba įvairios pozityvumą skatinančios akcijos. Pavyzdžiui, atėjus žiemai Vyriausybė kiekvienai šeimai galėtų skirti po du šimtus litų – tai padėtų praskaidrinti gyventojų nuotaikas.

Organizacijos „Gobalios Lietuvos lyderiai“ direktorė Dalia Petkevičienė atkreipė dėmesį, kad pirmiausi būtina pakeisti žmonių požiūrį į psichologinę pagalbą.

„Psichiatro ir psichologo profesijos mūsų šalyje suvokiamos kitaip nei Amerikoje – užsienyje ir žinomų serialų veikėjai – Eli Makbyl ar Tonis Soprano eina pas asmeninį psichologą... Lietuvoje taip pat reikia skatinti suvokimą, kad psichologas yra asmeninis treneris“, – kalbėjo ji.

Antanas Mockus, per savo vadovavimo 7 milijonų gyventojų Bogotos miestui laikotarpį, gerokai sumažinęs žmogžudysčių skaičių  lygino statistiką, pabrėždamas, kad Kolumbijoje vienai savižudybei šalyje tenka septynios žmogžudystės. O Lietuvoje, priešingai, vienai žmogžudystei – net penkios savižudybės. 

Diskusijos dalyviai aiškino, kad pesimizmas prasideda jau nuo tokių paprastų dalykų, kaip draudimas šypsotis fotografuojantis – lietuvių veidai pasuose ir nuotraukose rimti, kartais atrodo ir pikti, priešingai nei amerikiečių, kurių plačios šypsenos nuotraukose sukelia visiškai kitokias emocijas.

Visuotinio susirinkusiųjų pritarimo susilaukė ir idėja kurti savotiškas suaugusiųjų žaidimų aikšteles – skatinti socialinį gyvenimą miestuose, regionuose, sukurti ir pritaikyti regionų, rajonų, gatvių laimės indeksus, įtraukti į varžytuves dėl aukščiausių rodiklių.

Svarbiausios idėjos

Iniciatyvinė grupė sukūrė veiksmų planą, kaip iki 2016 metų bent trečdaliu sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje ir pasiskirstė, kas iš dalyvių bus atsakingas už idėjų įgyvendinimą.

„Už teisę šypsotis dokumentuose“

Šypsenų kultūros skatinimas. Išsiaiškinti, kodėl lietuviškų dokumentų (ID kortelių, pasų) nuotraukose draudžiama šypsotis ir stengtis pakeisti šią nuostatą/ įstatymą.

Idėjos globėjas: dr. Vladas Lašas

„Nesižudymo kontraktas“

Skatinama pasirašyti kontraktą su artimaisiais, kad nenutrauks savo gyvybės, patvirtina asmeninį veiksmų planą, kaip elgsis sunkioje situacijoje.

Idėjos globėjas: Paulius Skruibis

„Nepraraskime nė vieno žmogaus“

Parengti ir patvirtinti nacionalinę programą, kurios misija – skatinti šalies bendruomenes išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Pavyzdžiui, bendruomenių varžytuvėmis grįstos kampanijos „Nepraraskime nė vieno žmogaus“ pagalba. Jos metu turėtų būti iškelti kiekybiniai tikslai – pvz., „10-50 proc. savižudybių ir kitų mirčių dėl „išorinių priežasčių“ skaičiaus mažėjimas kasmet“.

Idėjos globėjai: dr. Vladas Lašas, Tadas Langaitis

„Žaidimų aikštelės suaugusiesiems“

Kurti ir plėsti „gyvas“ viešąsias erdves ir „žaidimų aikšteles suaugusiesiems“ – skatinti socialinį gyvenimą miestuose, regionuose, sukurti ir pritaikyti regionų/ rajonų/ gatvių laimės indeksus, įtraukti į varžytuves, kur pasiekiami aukščiausi rodikliai. Siūloma pradėti nuo Lukiškių aikštės kaip laimingos erdvės koncepcijos atnaujinimo.

Idėjos globėjai: Algirdas Kaušpėdas, Sergėjus Muravjovas, Gediminas Urbonas

„ Psichologinės pagalbos savanoriai namuose“

Sudaryti geresnes technologines sąlygas telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų savanoriams dirbti namuose.

Idėjos globėjas: Mindaugas Glodas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos